Airių vilkogaudis

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Airių vilkogaudis
Standartas: Nr. 160, X FCI grupė, 2 sekcija (šiurkščiaplaukiai kurtai)
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 79-86 cm cm
Kalė: 71-80 cm cm
Svoris
Patinas: 55-70 kg kg
Kalė: 41-70 kg kg
Savybės
Plaukas: Šiurkštus kailis, galimos spalvos - pilka, tigrinė, raudona, juoda, balta, gelsvai ruda

Airių vilkšunis, volfhaundas, vilkgaudis (air. Cú faoil, angl. Irish Wolfhound) – airių nacionalinis šuo, jiems tai – drąsos, ištikimybės ir jėgos simbolis. Šios veislės šunų nėra labai daug.

Išvaizda

redaguoti

Tai šuo milžinas – sveria 45-70 kg, aukštis ties gogu gali siekti 94 cm. Neišvaizdus, dėl išlavėjusios regos anksčiau buvo naudotas vilkams medžioti. Tiesios, stiprios priekinės ir ilgos, raumeningos užpakalinės kojos leidžia airių vilkšuniui įveikti didelius atstumus.

Pasak legendos, 1210 m. karalius padovanojo Velso princui Liuelinui vilkgaudį, kurį jis pavadino Helertu. Šuo buvęs labai ištikimas šeimininkui, ypač mylėjęs mažąjį princo sūnų. Kartą šeimininkas, grįžęs iš medžioklės, pamatė, kad šuo jį pasitinka kruvinais nasrais. Princas, pamanęs, kad Helertas sudraskė sūnų, kardu nukirto jam galvą. Tik tada pamatė sode žaidžiantį mažylį, o šalia jo – sudraskytą vilką. Nelaimingas šeimininkas pastatė šuniui paminklą, kuris tebėra lig šiol.

 

Istorija

redaguoti

Dėl masinio eksporto į užsienį (kaip karališkos dovanos) bei draudimo auginti šią veislę išskyrus karališkąjį luomą, senoji volfhaundų veislė išnyko maždaug prieš 100 m. XIX a. pab. šią veislę atkūrė anglų kariuomenės karininkas Grahamas, kryžmindamas danų dogus, dirhaundus ir mastifus.