Agrachanės kazokų kariuomenė

Agrachanės kazokų kariuomenė (rus. Аграханское казачье войско) – kazokų kariuomenė Šiaurės Kaukaze, egzistavusi 1722–1735 m.

Istorija

Agrachanės kazokų kariuomenė buvo sudaryta Petro I valdymo pabaigoje. 1722 m. į Tereką atvykęs imperatorius įsakė paslinkti Rusijos pasienio liniją prie Sulako upės. Vietoje, kur nuo Sulako atsišakoja jo atšaka Agrachanė, buvo įkurta tvirtovė Sviatoj Krestas (rus. Святой Крест 'Šventasis Kryžius'), o netoli jos buvo apgyvendinti dalis Tereko kazokų. Šis darinys buvo pavadintas Agrachanės kazokų kariuomene.

Šios kazokų kariuomenės paskirtis buvo saugoti pakrantę ir susisiekimą jūra.

1724 m. kariuomenė buvo papildyta tūkstančiu šeimų Dono kazokų ir vietiniais nerusais. Tačiau aplinkybės neleido Agrachanės kazokų kariuomenei sustiprėti. Nuolatiniai čečėnų ir dagestaniečių antpuoliai vertė kazokus dažnai keisti gyvenamąsias vietas, o dėl nepalankų vietos gamtinių sąlygų kazokų kariuomenės žmonių skaičius ne tik kad neaugo, bet ir smarkiai mažėjo dėl epidemijų.

1732 ir 1735 m. pagal taikos sutartis su Persija Rusijos pasienio linija buvo paslinkta link Tereko, o Sviatoj Kresto tvirtovė buvo panaikinta. Vietoj jos buvo pastatytas Kizliaras. Agrachanės kazokų kariuomenės likučiai buvo pervesti į Kizliaro apylinkes. Dono kilmės kazokai sudarė Tereko Šeiminę (rus. Терско-Семейное войско), o buvusieji Tereko kazokai – Tereko Kizliaro kazokų kariuomenę (rus. Терско-Кизлярское войско). Pirmojo kariuomenė tarnybai pateikdavo iki 400 kazokų, o antroji – tik iki 200.

Nuorodos

• Аграханское войско^{[neveikianti nuoroda]}
• Военная энциклопедия / Под ред. В. Ф. Новицкого и др. – СПб.: т-во И. В. Сытина, 1911–1915. – Т. 1.
• Хорошихин. Казачьи войска, опыт статистического описания. Санкт-Петербург. 1881 год.
• Никольский А.Н. Главное управление Казачьих войск, исторический очерк. Санкт-Петербург, 1902 год.
• Исторический очерк деятельности военного управления 1855–1880 годов, Tом І.