Aerostatas – lengvesnis už orą skraidymo aparatas, pakilimui naudojantis Archimedo dėsnį. Būna dviejų rūšių aerostatai: nevaldomieji (dažniausiai – įvairūs karšto oro ar lengvesnių už orą dujų balionai) ir valdomieji (dažniausiai – dirižabliai).

Aerostatas (oro balionas)
Aerostatas (dirižablis)

Pirmąjį aerostatą, keliamą įkaitinto oro, 1783 m. suprojektavo ir pagamino broliai E. ir F. Mongolfjė (Prancūzija). Pirmąjį valdomą aerostatą 1852 m. išbandė taip pat prancūzas A. Žifaras.

Terminologija redaguoti

Terminas aerostatas naudojamas apibūdinti bet kokį orlaivį, kuris išsilaiko aukštyje pirmiausiai naudodamasis aerostatiniu plūdrumu.[1][2]

Lietuviškoje literatūroje gana ilgai vietoje termino „aerostatas“ buvo vartojamas terminas orlaivis (dabar vartojamas platesne reikšme), nes aerostato skridimo principas labai primena laivo plūdrumą: panašiai, kaip laivas dėl mažo tankio išstumiamas iš vandens, taip ir aerostatas išstumiamas iš apatinių atmosferos sluoksnių.

JAV Vyriausybės atskaitomybės tarnyba terminą „aerostatas“ vartoja kita reikšme, kad atskirtų statiškai pririštą balioną nuo laisvai skraidančio orlaivio.[3]

Tipai redaguoti

Oro balionai redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Oro balionas.

Oro balionas yra aerostatas, kuris neturi varomosios jėgos ir būna pririštas prie ilgos virvės arba laisvai dreifuoja su vėju. Šie balionai naudojami meteorologijai ir sportui.

Keliamosios dujos redaguoti

Tam, kad aerostatas kiltų į orą, keliamosios dujos turi būti lengvesnės (mažesnio tankio) už aplinkinį orą. Karšo oro balionas yra atviras apačioje, tai leidžia karštam orui patekti į baliono vidų, o dujų balionas yra uždaras, ir tai neleidžia keliamosioms dujoms ištrūkti. Dažniausiai naudojamos keliamosios dujos yra vandenilis, anglies dujos ir helis.

Šaltiniai redaguoti

  1. Green, W.; The observer’s world aircraft directory, Warne (1961)
  2. Wragg, D.; Historical dictionary of aviation, History Press (2008).
  3. „GAO-13-81, DEFENSE ACQUISITIONS: Future Aerostat and Airship Investment Decisions Drive Oversight and Coordination Needs“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2013-06-15.

Nuorodos redaguoti