Ašarų kelias (angl. Trail of Tears) – nuo 1831 m. iki 1838 m. trukęs Amerikos indėnų priverstinis iškeldinimas iš jų protėvių žemių Pietryčių Amerikoje į vietovę į Vakarus nuo Misisipės upės, kuri vėliau buvo pavadinta Indėnų teritorija, o dabar sudaro Oklahomos valstijos dalį. Pagal 1831 m. pasirašytą Indėnų iškeldinimo aktą jį vykdė federalinė kariuomenė. Iškeldinti indėnai kentė badą, šaltį, sirgo ligomis. Apie 15 000 jų mirė nepasiekę kelionės tikslo.[1]

Indėnų iškeldinimas. Tamsiai žaliai pavaizduotos Penkių civilizuotų genčių teritorijos, šviesiai žaliai – rezervatas. Keliai taip pat pažymėti žemėlapyje.

Ašarų kelią čerokiai vadina Nu-No-Du-Na Tlo-Hi-Lu – keliu, kuriame verkė. Čerokiai iš Penkių civilizuotų genčių (čerokiai, čoktavai, seminolai, čikasavai ir krikai) iškeldinti paskutiniai. 1838 m. jų iškeldinimą paskatino aukso karštligė, taip pat kaip ir kitų genčių jų žemė buvo tinkama žemdirbystei bei gyvulininkystei. Pastarosios gentys laikytos civilizuotomis, jos iš dalies vertėsi ir žemės ūkiu, o tai trukdė plėstis Amerikos kolonistams.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 „Trail of Tears“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2024-04-01.