1969 m. Tiesos taurė – 23-asis Tiesos taurės turnyras. Taurę laimėjo Kauno „Inkaras“.[1] Pirmąkart finalo rungtynės vyko žaidžiant dvejas rungtynes principu namuose–svečiuose.
Komandos į turnyrą pakviestos birželio 7 d. Varžybos rengtos trimis etapais: [2]
- I etapas vyko visuose LTSR rajonuose, sporto kolektyvuose. Jame leista dalyvauti visoms įmonių, kolūkių ir tarybinių ūkių, įstaigų komandoms, mokyklų ir aukštųjų mokyklų fakultetų ekipoms. Etapo varžyboms vadovavo sporto kolektyvų tarybos ir rajonų sporo komitetai. Nugalėtojai turėjo paaiškėti iki liepos 1 d.
- II etapas vyko Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio miestuose ir 8 zonose. Pastarosiose žaidė rajonų varžybų nugalėtojai. Etapui vadovavo miestų sporto komitetai ir sporto komitetai tų rajonų, kurių vardu pavadintos zonos. Etapas turėjo baigtis liepos 15 d. Zonų dalyviai:
- 1. Plungės zona – Kretinga (kartu su Palangos miestu), Klaipėdos rajonas (kartu su Nida), Šilutė, Skuodas, Plungė;
- 2. Telšių zona – Telšiai, Mažeikiai, Akmenė, Šiaulių rajonas, Kelmė;
- 3. Kėdainių zona – Kėdainiai, Joniškis, Radviliškis, Pakruojis, Pasvalys, Panevėžio rajonas;
- 4. Anykščių zona – Biržai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Anykščiai;
- 5. Utenos zona – Ukmergė, Utena, Ignalina, Švenčionys, Molėtai;
- 6. Tauragės zona – Šilalė, Tauragė, Raseiniai, Jurbarkas, Kauno rajonas, Jonava;
- 7. Alytaus zona – Širvintos, Vilniaus rajonas, Trakai, Alytus, Varėna (kartu su Druskininkais);
- 8. Kapsuko zona – Šakiai, Vilkaviškis, Kapsukas, Eišiškės, Lazdijai, Prienai.
- III etapas buvo respublikinis, jo varžybos vyko nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 24 d.[3] Čia rungtyniavo 32 komandos – 17 aukščiausiosios lygos komandų, 8 zoninių turnyrų nugalėtojai, Vilniaus ir Kauno zonų finalininkai, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų taurių laimėtojai.
Iš viso turnyre žaidė per 500 komandų.[4]
Akmenės rajonas – taurės prizą įsteigė „Vienybės“ laikraščio redakcija, dėl jo varžėsi 8 komandos: Akmenės „Asbocementas“ (cemento gamyklos atstovai), Akmenės „Kalnakasyba“ (cemento gamyklos atstovai), Akmenės statybos trestas, Akmenės statybinių medžiagų kombinatas, Agluonų tarybinis ūkis, Ventos vidurinė mokykla, Papilės Daukanto kolūkis, Naujosios Akmenės vaikų sporto mokykla.
Kapsuko rajonas – žaidė 10 komandų, nugalėjo „Žuvėdra“.[5]
1 zona – nugalėjo Plungės „Kooperatininkas“.
2 zona – nugalėjo „Cementininkas“.
3 zona – nugalėjo „Chemikas“.[6]
4 zona – nugalėjo Anykščių „Puntukas“.
5 zona – nugalėjo „Utenis“.
6 zona – nugalėjo Tauragės „Statybininkas“.
7 zona – nugalėjo Alytaus „Alytis“.
8 zona – nugalėjo Kapsuko „Žuvėdra“.
Kauno miestas – žaidė 16 komandų, nugalėjo „Autoparkas“.
Klaipėdos miestas – nugalėjo „Atlantas“.
Panevėžio miestas – nugalėjo Panevėžio „Aras“.
Šiaulių miestas – nugalėjo „Tauras“.
Vilniaus miestas – nugalėjo „Elfa“.
[7]
[8]
Finalas vyko dviejose aikštėse – Ukmergėje ir Kaune.
Lietuvos taurės laimėtojas „Inkaras“ šešioliktfinalyje namuose 1-0 įveikė Gomelio „Universitet“ (Baltarusija) komandą, bet po to aštuntfinalyje svečiuose 2-3 nusileido Gorkio „Radij“ (Rusija) ekipai.[15]
- ↑ Lithuanian Final Tables 1922-2013 (Almis.sritis.lt)
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1969-06-07
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 7 (1969–1972 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2002. // psl. 64
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1969-08-21
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 163
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 68
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 161
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // psl. 81
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1969-08-23
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 604.
- ↑ 11,0 11,1 Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 270.
- ↑ 12,0 12,1 Lithuanian Cup Finals (Almis.sritis.lt)
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1969-08-26
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 605.
- ↑ 1969 год (Regional-football.ru)