1940 m. Lietuvos futbolo pirmenybės

Lietuvos futbolo čempionatas
SezonasLietuvos futbolas 1940 m.
Laikotarpis1940 m. gegužės 4 d. – lapkritis
ČempionaiNenustatyti
1941 m.

1940 m. Lietuvos futbolo pirmenybės – 20-asis Lietuvos futbolo čempionatas, vykęs 1940 m. gegužę–lapkritį. Dėl prasidėjusio II pasaulinio karo ir sovietų okupacijos Lietuvos pirmenybių sistema keitėsi, šalyje vyko atskiri turnyrai pavasarį ir rudenį, daugumoje apygardų nugalėtojai neišaiškėjo, todėl ir šalies čempionai liko nenustatyti. Tai buvo vienas iš chaotiškiausių Lietuvos futbolo turnyrų, kurio struktūra ir taisyklės kito pirmenybių eigoje.

Pavasaris

redaguoti

1940 m. pavasarį buvo atšaukos lengvatos sportininkams važiuoti traukiniais, todėl pakeista pirmenybių tvarka – jos vyko tik atskirose apygardose, jų nugalėtojai tarpusavyje nekovojo. I lyga buvo panaikinta, o aukščiausioji lyga suskirstyta į apygardas.[1] Varžybų metu apygardos buvo suskirstytos į 5 sritis.

Dėl sovietų įtakos buvo uždaryti šaulių ir jaunalietuvių (JSO) klubai.

I sritis

redaguoti

Kauno apygarda

redaguoti

Apygardoje buvo įskaityti ir Kauno komandų tarpusavio rungtynių rezultatai iš 1939 m. rudens Lietuvos pirmenybių.[2] Pavasario ratas prasidėjo gegužės 3 d. Likus žaisti tik vienerias rungtynes iš pirmenybių buvo pašalinta jaunalietuvių komanda CJSO Kaunas. Buvo panaikinti ne tik jos rezultatai, bet ir likusių komandų rungtynių rezultatai žaidžiant su CJSO ekipa.

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Kauno LGSF 8 5 3 0 20 3 +17 13 Apygardos čempionas
2. Kauno „Tauras“ 8 4 3 1 21 13 +8 11
3. Kauno LFLS 8 3 2 3 25 16 +9 8
4. Kauno MSK 8 2 1 5 10 24 -14 5
5. Kauno „Kovas“ 8 1 1 6 12 32 -10 3
x. Kauno CJSO (9) (3) (2) (4) (11) (11) (0) (8) Pašalinta pirmenybių pabaigoje

Vilniaus apygarda

redaguoti

Apygardos dalyvių sudėtis turėjo paaiškėti iki liepos 15 d., tačiau pirmenybės prasidėjo dar birželio 12 d. ir jose dalyvavo 7 komandos. Nepaisant to, įvyko tik pavieniai susitikimai ir varžybos liko nebaigtos.

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Vilniaus LFLS 2 2 0 0 5 2 +3 4
2. Vilniaus „Grandis“ 1 1 0 0 6 1 +5 2
3. Vilniaus „Makabi“ 2 1 0 1 7 6 +1 2
4. Vilniaus „Hapoel“ 2 1 0 1 3 4 -1 2
5. Vilniaus LGSF 2 1 0 1 5 7 -2 2
6. Vilniaus JSO 0 0 0 0 0 0 0 0
7. Vilniaus GŠSK 1 0 0 1 0 2 -2 0
8. Vilniaus „Darbo sportas“ 2 0 0 2 3 7 -4 0

Srities finalas neįvyko, kadangi liko nebaigtas Vilniaus apygardos turnyras.

II sritis

redaguoti

Suvalkijos apygarda

redaguoti

Pirmenybės nevyko.

III sritis

redaguoti

Šiaulių-Telšių apygarda

redaguoti

Apygardoje žaidė ne tik Šiaulių ir Telšių komandos, bet ir iš Klaipėdos pasitraukusi KSS komanda.

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Šiaulių „Sakalas“ 4 4 0 0 13 3 +10 8 Apygardos čempionas
2. Klaipėdos-Telšių KSS 4 3 0 1 22 4 +18 6
3. Šiaulių „Žinia“ 4 1 1 2 7 7 0 3
4. Šiaulių „Makabi“ 4 1 1 2 5 18 -13 3
5. Telšių „Džiugas“ 4 0 0 4 1 16 -15 0

IV sritis

redaguoti

Panevėžio apygarda

redaguoti

Pirmenybės liko nebaigtos, kadangi buvo uždaryti šaulių ir JSO klubai, kurių buvo daugiausia, dėl to liko tik moksleiviai ir Makabi Panevėžys.

V sritis

redaguoti

Ukmergės apygarda

redaguoti
V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Ukmergės „Šaulys“ 2 2 0 0 9 2 +7 4 Apygardos čempionas
2. Ukmergės „Įgula“ 2 1 0 1 4 5 -1 2
3. Ukmergės „Darbo sąjunga“ 2 0 0 2 1 7 -6 0

Sričių čempionų varžybos neįvyko – paaiškėjo tik Kauno, Šiaulių ir Ukmergės apygardų nugalėtojai, tad Lietuvos čempionai taip ir liko neišaiškinti.

1940 m. vasarą užėjus sovietams tarpukario Lietuvos sporto struktūra buvo panaikinta, tad iki 1940 m. vykusi Lietuvos futbolo pirmenybių sistema taip pat buvo atšaukta. 1940 m. rudenį miestuose ir regionuose vyko apygardų kvalifikaciniai turnyrai, kurie turėjo suranguoti komandas pagal pajėgumą į atskirus divizionus 1941 m. sezonui, bet jie vyko vangiai ir nesistemingai.

Kauno apygarda

redaguoti

Turnyras vyko 6 grupėse, tačiau finalinės varžybos liko nebaigtos.

Marijampolės apygarda

redaguoti

Finalinės rungtynės:

Pirmoji komanda Antroji komanda Rezultatas
Marijampolės „Dinamo“ Kybartų PSK 1-12

Šiaulių apygarda

redaguoti

Nugalėtojas nepaaiškėjo, kadangi rudenį gausiai pasnigo.

Apygardų finalinis turnyras turėjo vykti Šiauliuose, jame turėjo žaisti 8 komandos, tačiau neįvyko nė vienerių rungtynių. Tik Šiaulių „Batas“ ir Šiaulių „Maistas“ surinko po kelis futbolininkus, o kitų komandų žaidėjai net nepasirodė.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: II dalis (1937–1940)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 428.
  2. Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 43.
  3. Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 63

Nuorodos

redaguoti