1934 m. Luokės gaisras
1934 m. Luokės gaisras – 1934 m. rugsėjo 11 d. Luokėje (tuomet Telšių apskr., dabar Telšių r.) kilęs gaisras, kurio metu sudegė beveik visas miestelis.
Gaisras kilo vėlai vakare. Gaisro priežastys liko neišaiškintos. Viena versijų teigė, kad gaisrą sukėlė obuoliais prekiavęs pirklys. Jis ruošėsi vykti į turgų gretimame miestelyje. Vėlų vakarą, pasišviesdamas žvake ar lempa, jis rinko ant šiaudų supiltus obuolius. Nuo žiburio užsidegė šiaudai ir gaisras beregint išsiplėtė.[1] Kita versija teigė, kad gaisras sukeltas tyčia, siekiant gauti draudimą už senus medinius pastatus.[2] Luokėje nebuvo elektros, tad anksti sumigę gyventojai ne iš karto pastebėjo ugnį.
Gaisro gesinimo darbams vadovavo iš Telšių su dviem policininkus vežusiais automobiliais atvykęs apskrities viršininkas E. Šalkauskis. Apie antrą valandą nakties atvyko Telšių, Kuršėnų ir Šiaulių ugniagesiai, bet jų motoriniams siurbliams nebuvo pakankamai vandens. Gaisras lokalizuotas apie trečią valandą nakties.[1]
Iš pradžių manyta, kad gaisro metu žuvo keli mažamečiai vaikai; vėliau jie buvo rasti pasislėpę laukuose. Luokėje liko tik apie 10 visiškai ugnies nepaliestų namų. Pradžioje skelbta, kad be pastogės liko apie 100 šeimų,[3] vėliau šis skaičius padidėjo iki 1,7 tūkst. žmonių.[1] Laikraštyje „Mūsų rytojus“ 1934 m. rugsėjo 18 d. buvo paskelbta, kad gaisro nuostoliai vertinami apie 1 mln. litų. Sudegė apie 200 trobesių, nukentėjo 91 savininkas.[1]
Siekiant padėti nukentėjusiesiems, buvo suformuotas vietos gyventojų komitetas, kurį sudarė kanauninkas Jurgis Daniusevičius, viršaitis J. Atkočiūnas, ūkininkai Kirlys, Poškevičius, Savickas ir namų savininkas Petkevičius. Lygiagrečiai susikūrė žydų savišalpos komitetas, kuriam vadovavo vietos rabinas Kraveckas.[1]
Kaip ir kitų didelių gaisrų atveju, į nelaimės vietą priežasčių aiškintis atvyko aukščiausias to meto Lietuvos ugniagesių pareigūnas – Vidaus reikalų ministerijos referentas gaisrų klausimais inžinierius Ramanauskas.[4] 1934 m. rugsėjo 30 d. laikraštyje „Mūsų Kraštas“ paskelbtame straipsnyje „Luokės gaisro pašvaistėje“ nurodomas prastas ugniagesių veiklos organizavimas, nelietuviškai vadovavę ugniagesių vadovai, neskaidrus valstybės skirtų lėšų panaudojimas.[1]
Šaltiniai redaguoti
- (LT) Gedimienė, Sofija, Kučikienė, Eglė, Prušinskas, Konstantinas, 1934-ųjų metų gaisras Luokėje , Žemaičių žemė, 2015 / 3(97)
- (LT) Dar apie gaisrą Luokės miestelyje // Lietuvos žinios, 1934-09-13, Nr. 208, p. 7.
- (LT) Kai degdavo miestai (I dalis), bernardinai.lt.
- (LT) Stonkutė-Žukienė, Regina, Senosios Luokės istorijos, Žemaičių žemė, 2015 / 3(97)
- (LT) Sudegė Luokės miestelis // Lietuvos žinios, 1934-09-12, Nr. 207, p. 1.
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Gedimienė, Sofija, Kučikienė, Eglė, Prušinskas, Konstantinas, 1934-ųjų metų gaisras Luokėje , Žemaičių žemė, 2015 / 3(97)
- ↑ Gedimienė, Sofija, Kučikienė, Eglė, Prušinskas, Konstantinas, 1934-ųjų metų gaisras Luokėje , Žemaičių žemė, 2015 / 3(97)., p. 72.
- ↑ Sudegė Luokės miestelis // Lietuvos žinios, 1934-09-12, Nr. 207, p. 1.
- ↑ Dar apie gaisrą Luokės miestelyje // Lietuvos žinios, 1934-09-13, Nr. 208, p. 7.