1138 m. Alepo žemės drebėjimas

1138 m. Alepo žemės drebėjimas – netoli Alepo miesto šiaurės Sirijoje 1138 m. spalio 11 d. įvykęs žemės drebėjimas. Jis laikomas vienu didžiausių žmonijai žinomų ir trečiu pagal aukų skaičių žemės drebėjimu pasaulio istorijoje. (apie 230 tūkst. žuvusiųjų).

Žemės drebėjimas vyko keliais etapais ir apėmė dabartinės šiaurės Sirijos ir pietvakarių Turkijos teritorijas, o vėliau ir Iraną bei Azerbaidžaną. Daugiausia žalos drebėjimas padarė 1138 m. spalio 11 d. Alepe. 1139 m. rugsėjo 30 d. galingas seisminis smūgis įvyko ir dabartinio Azerbaidžano miesto Gendžės vietoje. 1138 m. rugsėjo 17 d. įvykusio galingo žemės drebėjimo metu Kiapazo kalno viršūnė nuslinko į Agsu upės tarpeklį. Dėl susidariusios užtvankos susiformavo Gioigiolio ežeras.

Pirmasis 230 000 aukų skaičių XV a. paminėjo Ibn Tagiberdi. Šis skaičius apima ir 1137 m. lapkričio žemės drebėjimą Džaziros lygumoje bei 1139 m. rugsėjo 30 d. žemės drebėjimą Azerbaidžano mieste Gendžėje. Šis aukų skaičius ypač šokiravo Vakarų riterius-kryžiuočius, nes tuo metu šiaurinėje ir vakarinėje Europoje, iš kur jie buvo kilę, retas miestas turėjo daugiau nei 10 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu buvusios Bizantijos imperijos ir įvairių arabų emyratų teritorijoje buvę didieji miestai (Alepas, Aleksandrija, Antiochija, Konstantinopolis) turėjo po 200 tūkst. ir daugiau gyventojų. Po žemės drebėjimo 200 tūkst. gyventojų skaičius Alepe vėl pasiektas tik XIX a. pradžioje.

Geologija

Nuo Antikos laikų buvęs dideliu miestu, Alepas yra išsidėstęs palei šiaurinę Negyvosios jūros geologinių lūžių sistemą, kuri skiria Arabijos plokštę nuo Afrikos plokštės. Šių plokščių judėjimas viena kitos atžvilgiu ir sukėlė šį žemės drebėjimą.