Žiedmario gyvenvietės
Žiedmario gyvenvietės, Cedmaro gyvenvietės – akmens ir bronzos amžiaus gyvenvietės prie Žiedmario gyvenvietės (vok. Zedmar, Darkiemio apskritis, nuo 1938 m. Großzedmar, nuo 1946 m. rus. Серово, Kaliningrado sritis), buvusio Astraviškių ežero (dabar durpynas) pakrantėse ir salose.
Tyrimai redaguoti
Žiedmario gyvenvietes atrado ir 1905–1914 m. kasinėjo K. Štadis, 1936–1937 m. tyrė geologas H. Grosas, jis įrodė, kad gyvenvietės skirtingų laikotarpių. 1974–1978 m. ir 1988 m. gyvenvietes tyrinėjo V. Timofejevas. Gyvenvietės žymimos A–I raidėmis, iš jų žymiausios – A, D, G.
A gyvenvietė yra buvusioje ežero saloje. 1905–1914 m. aptikta 12 gyvenamųjų pastatų vietų. 1974–1978 m. ir 1988 m. ištirtas daugiau, kaip 200 m² plotas; išskirti 3 kultūriniai sluoksniai: ankstyvojo neolito (4 tūkstantmetis pr. m. e.), vidurinio neolito (3 tūkstantmetis pr. m. e.), bronzos amžiaus ankstyvųjų metalų laikotarpio, 2–1 tūkstantmetis pr. m. e. Rasta 13 gintaro papuošalų, žmogaus kaukolės fragmentų, plokščiadugnės, puoštos įspaudais keramikos.
D gyvenvietė yra buvusio ežero krante, iškyšulyje. 1910–1914 m. rasta 7 gyvenamųjų pastatų (2,5 x 1,2 m dydžio) liekanų. 1874–1878 m. ir 1988 m. ištirtame daugiau, kaip 600 m² plote gausiai aptikta 3 tūkstantmečio pr. m. e. antrosios pusės ir pabaigos radinių: akmeninių kirvių, peilių, titnaginių gremžtukų, kaulinių ietigalių, ylų, įvairių raginių dirbinių, gintaro žaliavos, keramikos, puoštos įspaudais ir šiek tiek virveliniu ornamentu. Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir medžiokle. Gyvenvietė turi Pamarių kultūros bruožų.
G gyvenvietės (polinės) liekanų 1906 m. rasta ežere. Manoma, kad ji buvo įkurta apie 20 m nuo kranto ant polių – kelių šimtų į ežero dugną sukaltų kuolų. Iš rąstų įrengtoje aikštelėje greičiausiai buvo apie 20 pastatų. Tarp polių rasta akmeninių kirvukų ir jų ruošinių, akmens gręžimo įrenginio dalių, 11 trinamųjų girnų akmenų, keramikos be ornamentų. Gyventojai vertėsi žvejyba, žemdirbyste ir gyvulininkyste – rasta ožkų griaučių ir ragų. Gyvenvietė datuojama bronzos amžiumi. XX a. aštuntame dešimtmetyje buvo išskirta Cedmaro kultūra (Zedmaro kultūra).[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Valdemaras Šimėnas. Žiedmario gyvenvietės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 745 psl.
Literatūra redaguoti
- Gaerte W. Die steinzeitliche Keramik Ostpreussens, Königsberg. 1927
- Algirdas Girininkas. Ar buvo polinių gyvenviečių akmens amžiuje Lietuvoje? LITUANISTICA. 2005. T. 62. Nr. 2. P. 33–45
- В. И. Тимофеев, Памятники каменного века восточной части Калининградской области, Краткие сообщения, Москва, 1979, №. 157, с. 61–69.
- Timofeev V., Zaitseva G., Possnert G. The Radiocarbon Chronology of Zedmar Neolithic Culture in the South-Eastern Baltic Area, Światowit, 1994 t. 39, 125-134.
- Neolithic Sites of the Zedmar Type in the Southeast Baltic Area, [w:] Regions and Reflections. In Honour of Marta Strömberg, Acta Archaeologica Lundensia, 1991, Ser. in 8°, t. 20, Lund, 15-26.
54°21′05″š. pl. 22°04′42″r. ilg. / 54.3512791°š. pl. 22.078228°r. ilg.