Cherona
Cherona[1][2] (isp. Gerona), Žirona (kat. Girona) – miestas Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijoje; provincijos centras. Įsikūręs Onjaro ir Tero upių santakoje.
Cherona isp. Gerona kat. Girona | |
---|---|
Onjaro upės krantinė Cheronoje | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Ispanija |
Regionas | Katalonijos regionas |
Provincija | Žironos provincija |
Gyventojų | 101 932 |
Plotas | 39,14 km² |
Tankumas | 2 604 žm./km² |
Vikiteka | Cherona |
Kirčiavimas | Cheronà, Žironà |
Vystoma tekstilės, popieriaus, chemijos, maisto pramonė, mašinų gamyba, turizmas. Kamštinių ąžuolų auginimo regiono prekybos centras. Veikia Cheronos universitetas, kino muziejus.
Išlikęs senamiestis su XII–XIII a. arabų pirtimis, XII a. katedra (su romaniniu bokštu), XII a. Šv. Mikalojaus bažnyčia (su IV a. krikščionių kapų liekanomis), XIII–XVII a. Šv. Felikso bažnyčia (su Šv. Narcizo antkapiu), XI–XII a. Šv. Petro Galigantiečio vienuolynas (dabar Archeologijos muziejus), XIII–XVII a. dominikonų vienuolynas, XV–XVII a. Švč. Mergelės Marijos Gailestingosios vienuolynas, XVI a. Šv. Juozapo vienuolynas (dabar Istorijos archyvas), XVIII a. kapucinų vienuolynas (dabar Miesto istorijos muziejus), XII–XVIII a. vyskupų rūmai (dabar Dailės muziejus), XIV–XVII a. Aguljanos rūmai, XIV a. Žironeljos tvirtovė, apjuosta pylimais, XV–XX a. rotušė, XVI a. universiteto rūmai.
Istorija
redaguotiSenovės iberų gyvenvietė, įtvirtinta jau IV a. pr. m. e. Romėnų laikais miestas vadintas Gerunda. Nuo VI a. pab. – vyskupijos centras. VIII a. pr. miestą buvo užėmę maurai. Svarbus bastionas rekonkistos metu.
Sportas
redaguoti- Girona FC (futbolas}
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Gerona (isp.; Cheronà), katalonų k. Girona (Žironà). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Cheronà.