Žemoji našlaitė

Viola pumila

Žemoji našlaitė (Viola pumila)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Malpigijiečiai
( Malpighiales)
Šeima: Našlaitiniai
( Violaceae)
Gentis: Našlaitė
( Viola)
Rūšis: Žemoji našlaitė
( Viola pumila)
[[|]]

Žemoji našlaitė (Viola pumila) – našlaitinių (Violaceae) šeimos augalas, labai retas Centrinėje Europoje. Daugiausia žydi gegužę ir birželį.

Aprašymas redaguoti

Žolinis daugiametis augalas. Užauga iki 5-20 (25) cm aukščio. Stiebas status, dažniausiai šakotas ir visiškai plikas. Visi lapai yra panašios formos, ovalūs arba siaurai lancetiški, apie 2,5–6 cm ilgio, 0,8–1,2 cm pločio, t. y. maždaug tris-penkis kartus ilgesni už plotį. Lapo pagrindas susiaurėjęs, pleišto formos. Lapo viršūnė suapvalėjusi arba smaila, šiek tiek smulkiai karpyta. Lapkočiai yra nuo 1 iki 3 cm ilgio ir aiškiai sparnuoti. Žiedkočiai yra nuo 3 iki 8 cm ilgio, pažiedės išaugusios aukščiau žiedkočio vidurio.

Žiedai nuo 1,5 iki 2 cm ilgio, bekvapiai. Taurėlapiai yra lancetiški, smailūs ir turi kvadratinius priedus. Žiedlapiai yra pailgi, kiaušiniški, šviesiai violetinės spalvos, tamsiai gysloti. Sėklos 1,7 iki 1,9 mm ilgio.

Chromosomų skaičius yra 2n = 40.[1]

Buveinė ir paplitimas redaguoti

Auga pelkingose pievose, dažnai kartu su griovine našlaite (Viola stagnina), su kuria sudaro hibridą Viola x gotlandica (Viola stagnina x Viola pumila). Mėgsta drėgną, daug maistinių medžiagų turinčią, humusingą, bet nekalkingą dirvą. Prieraiši aliuvinių pievų bendrijai Cnidion dubii.

Žemoji našlaitė paplitusi vidutinio klimato Europoje ir Vakarų Sibire. Pagrindinis paplitimo arealas užima Vengrijos lygumas, Rytų Europos ir Vakarų Sibiro stepių regionus. Lietuvoje turėtų augti, bet iki šiol nebuvo įtraukta į Lietuvos augalų sąrašus. Aptinkama kaimyninėse valstybėse, kur taip pat labai reta.[2]

Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, rūšiai gresia išnykimas. Įtraukta į saugomų rūšių sąrašus ir Čekijoje, Bulgarijoje[3].

Nyksta džiūstant pievoms ir verčiant jas ariama dirva.

Šaltiniai redaguoti

  1. Oberdorfer, Erich (2001): Pflanzensoziologische Exkursionsflora für Deutschland und angrenzende Gebiete. Eugen Ulmer, Stuttgart (Hohenheim) 2001, ISBN 3-8001-3131-5, S. 675
  2. Raab-Straube, E. von & Henning, T.(2018): Violaceae. – In: Euro+Med Plantbase – the information resource for Euro-Mediterranean plant diversity. (http://ww2.bgbm.org/EuroPlusMed/PTaxonDetail.asp?NameCache=Viola%20sabulosa&PTRefFk=7500000)
  3. Viola pumila Archyvuota kopija 2021-06-09 iš Wayback Machine projekto. // Bulgarijos Raudonoji knyga. Aplankyta 2021-06-09.