Šventupės dvaras

Apie dvarą Ignalinos raj. žr. Vidiškių dvaras.

Šventupės dvaras
Dvaro rūmai
Vieta	Šventupė
Įkurtas	XV a. pab.
Bajorų giminės	Stanislovas Vidiškis, Dambrauskai, Anupras Koska, Ida-Henrieta Gravoska, Komarai
Savininkas	Šventupės kultūros namai ir biblioteka

Šventupės (Vidiškių) dvaras – dvaras Ukmergės rajone apie 2,5 km į šiaurės rytus nuo Vidiškių kaimo.

Istorija

Vidiškių dvaras kartu su miesteliu rašytiniuose šaltinuose minimi nuo 1492 metų, kai valdytojais įvardinti bajorai Vidiškiai. Spėjama, jog anuomet dvaras buvęs šalia miestelio ir tik vėliau sodyba perkelta į šiaurę, pervadinta Šventupės, o tarybiniai metais – Žemaitkiemio, vardu.

Iliustracija iš 1794 m. Šventupės dvaro detaliojo valdų plano

Yra išlikęs 1596 m. Vidiškių dvaro inventorius, sudarytas mirus Stanislovui Stanislovavičiui Vidiškiui ir jo žmonai Hanai Neviedomskai. Galbūt Stanislovo tėvas Jurgis Vidiškis fundavo pirmąją Vidiškių bažnyčią, statytą apie 1562 metus.

XVII a. pabaigoje dvaras atiteko Dambrauskams (herbas Junoša), jį valdė Marcijonas Dambrauskas ir jo žmona Ieva Komorovskaitė. Po tėvo mirties dvaras atiteko jo sūnums Baltramiejui ir Juozui, o dvaro valdytoju buvo Juzefas Toplickis. Vėliau dvaras perėjo Ukmergės pilies teismo teisėjo Igno-Tado Dambrausko nuosavybėn. Jis 1761 metais dvarą pardavė Ukmergės stalininkui Janui Dambrauskui, surašytas Šventupės dvaro inventorius, kuriame aprašytas ir dvarui priklausęs Mūšios palivarkas.

1794 m. Šventupės dvaro detalusis valdų planas

1794 metais sudarytas Šventupės dvaro detalusis valdų planas – už Šventosios dvaras ribojosi su Kopūstėlių kaimo žemėmis, nuo Vidiškių pusės su Vengravos (dabar Liūneliai) kaimu, toliau – su Jasiuliškiais ir Žemaitėlių (gal Žemaitkiemiu) kaimu. Plane pavaizduotas centrinis pastatas sutampa su išlikusių rūmų vieta. Dvaro valdas sudarė Vidiškių miestelis, Mūšios palivarkas ir dvaro centras. Dvaro žemėse taip pat buvo Blusiškių palivarkas, Medinių, Viesnovos, Genetėnų (Genėtinių), Kunigėlių, Kopūstėlių ir Vengravos kaimai.

XIX a. pradžioje dvaras priklausė Ukmergės maršalui (bajorvedžiui) Anuprui Koskai ir jo žmonai Hortenzijai. Jie buvo naujosios Vidiškių bažnyčios fundatoriai. Koskų valdymo metu šalia dvaro sodybos nutiestas Varšuvos-Peterburgo traktas.

Antroje XIX a. pusėje, iki 1882 m., dvaras priklausė kapitonienei Idai-Henrietei Grabovskai.

1882 metų gruodžio 18 dieną dvarą iš varžytinių nupirko Mykolas Komaras, turtingas bajoras, kurio tėvonija buvo Raguvėlės dvaras. XX a. pradžioje Šventupės dvarui priklausė 497 dešimtinės žemės, Medinės, Kroklaukuvkos, Zelionkos (Žaliosios), Povikalnio užusieniai, Mūšios palivarkas, žemės Vidiškių miestelyje. Ūkį valdė pats savininkas Mykolas Komaras.

Po žemės ūkio reformos dvaras gerai išsilaikė ir 1940 m. turėjo 153 ha žemės. Mykolas Komaras ir jo žmona Liudvika Valicka dvarą užrašė sūnui Antanui, o paskutinė savininkė buvo Julija Komarienė.

Po karo dvare įsikūrė Žemaitkiemio MTS (mašinų traktorių stoties) centras, dvaro sodyba ir parkas pradėta vadinti Žemaitkiemiu.

Nuorodos

• Genė Vaitkūnienė, Vidiškių parapija (Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčiai – 150), 2003. [1] Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.
• Šventupės (Žemaitkiemio) dvaro sodyba (Kultūros vertybių registras)
• Widziszki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 296 psl. (lenk.)