Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šlapimo pūslė (lot. vesica urinaria) – neporinis, tuščiaviduris, lengvai išsitempiantis vidaus organas, gulintis mažajame dubenyje, atliekantis laikinos inkstuose išsiskyrusio šlapimo talpyklos funkciją.

Šlapimo pūslės vidinis paviršius
Šlapimo pūslės sandara

Histologija redaguoti

Šlapimo pūslės sienelė stora, ypač storas jos raumeninis sluoksnis. Jos vidinis paviršius labai raukšlėtas, jį dengia daugiasluoksnis pereinamasis epitelis iš 6-8 ląstelių eilių. Sienelei įsitempus epitelis pavirsta dvieiliu. Po epiteliu eina storas jungiamojo audinio sluoksnis. Raumeninis sluoksnis sudarytas iš trijų lygiųjų raumenų sluoksnių: vidinio ir išorinio išilginių ir vidurinio žiedinio. Pūslės dugne vidinis išilginis raumenų sluoksnis sustorėja, o iš žiedinio sluoksnio šlapimo pūslės atsivėrimo į šlaplę srityje susidaro sfinkteris. Šlapimo pūslės sienelėje yra tankūs kraujagyslių ir limfagyslių tinklai bei juntamųjų nervų skaidulų.

Pūslės talpa redaguoti

Gyvo žmogaus šlapimo pūslė niekada nebūna visiškai tuščia ir net nusišlapinus jos ertmėje tarp gleivinės raukšlių lieka nedidelis šlapimo kiekis. Suaugusio žmogaus pūslėje vidutiniškai telpa 300–500 ml šlapimo. Moters šlapimo pūslės talpa yra didesnė, ji guli dubenyje žemiau nei vyro pūslė.

Pūslės forma redaguoti

Pūslės forma priklauso nuo joje esančio šlapimo kiekio ir žmogaus amžiaus. Tuščia naujagimių ir vaikų pūslė yra pailga, labiau vertikaliai suplokštėjusi negu suaugusiųjų, beveik visa jos užpakalinė siena susiliečia su priekine pūslės siena. Ji dažniau randama pilvo nei dubens ertmėje. Moters pūslė yra plokštesnė nei vyro dėl už pūslės gulinčios gimdos slėgio. Moters pūslės skersinis matmuo didesnis negu vyro pūslės, o pūslės šoninėse dalyse susidaro nedidelės išgaubos. Nepilna pūslė neiškyla virš gaktinės sąvaržos viršutinio krašto, yra kiaušinio formos, smailasis galas krypsta į priekį ir šiek tiek aukštyn, o bukasis – atgal ir žemyn. Vertikalusis matmuo – 10 – 12 cm, skersinis matmuo 7 – 8 cm.

Anatomija redaguoti

Pilnoje pūslėje skiriama viršūnė (lot. apex vesicae), kūnas (lot. corpus vesicae) ir dugnas (lot. fundus vesicae). Žemiausia, nepaslanki dugno dalis nusitęsia į pūslės kaklą (lot. cervix vesicae). Priekinė, aukštyn smailėjanti viršutinė pūslės dalis krypstanti gaktinės sąvaržos ir priekinės pilvo sienos link, vadinama pūslės viršūne (lot. apex vesicae). Nuo pūslės viršūnės palei priekinės pilvo sienos vidinį paviršių bambos link eina skaidulinio audinio juosta, vidurinis bambinis raištis (lot. ligamentum umbilicale medianum). Pūslės viršūnė pereina į platėjančią pagrindinę jos dalį – kūną (lot. corpus vesicae). Pilnos pūslės kūne galima skirti priekinį, viršutinį, du šoninius ir užpakalinį paviršių. Pūslės trikampis (lot. trigonum vesicae) matomas pūslės kakle tarp šlapimtakių angų (lot. ostium ureteris) viršuje ir šlaplės vidinės angos (lot. ostium urethrae internum) apačioje. Tuščioje pūslėje atstumas tarp šlapimtakio angų sumažėja, o pilnoje – padidėja.

Pūslės sienos sandara redaguoti

  • Gleivinė (lot. tunica mucosa) yra pilkšvai rausvos spalvos, išklota pereinamuoju epiteliu, kuris dengia visą vidinį pūslės paviršių. Dėl beveik visur gerai susidariusio pogleivio tuščios pūslės vidinis paviršius yra labai raukšlėtas. Pilnos pūslės gleivinė išsitempia ir raukšlės pasidaro vos įžiūrimos. Raukšlių nėra tik pūslės trikampio srityje.
  • Pogleivis (lot. tunica submucosa) yra po gleivine. Purusis jungiamasis pogleivio audinys paslankiai sujungia gleivinę su raumeniniu pūslės dangalu. Pogleivyje yra daug pūslę maitinančių arterijų šakų, taip pat venos, limfagyslės, nervai.
  • Raumeninis dangalas (lot. tunica muscularis) sudarytas iš trijų neryškiai atsiskyrusių ir tarpusavyje susipynusių lygiųjų raumenų sluoksnių skaidulų pluoštų, apsuptų jungiamojo audinio. Susitraukus pūslės raumeninėms skaiduloms ir atsipalaidavus šlaplės sutraukiamiesiems raumenims, arba raukams, šlaple šlapimas išstumiamas į išorę.

Ryšys su aplinkiniais organais redaguoti

Su aplinkiniais organais pūslė susijungusi fascijomis, raiščiais, lygiųjų raumenų pluoštais. Ji suaugusi su tarpvietės raumenimis, priešine liauka, šlaplės pradžia, šlapimtakiais.

Ligos redaguoti

  • Šlapimo pūslės akmenligė;
  • Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas);
  • Šlapimo pūslės tuberkuliozė;
  • Šlapimo pūslės vėžys.

Naudota literatūra redaguoti

  • „Žmogaus anatomija“ G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė
  • „Atlas of Human Anatomy“ Sobotta