Šilonių kapinės

Koordinatės

54°57′18″š. pl. 24°34′17″r. ilg. / 54.955056°š. pl. 24.571387°r. ilg.

Vieta

Kaišiadorių rajono savivaldybė

Seniūnija

Palomenės seniūnija

Plotas

0,19 ha + 0,07 ha

Naudotas

veikiančios

Registro Nr.

u. k. 43948 / 43950 / 43951 / 43952 / 44055 / 40157

Šilonių kapinės – veikiančios kapinės Kaišiadorių rajone, Palomenės seniūnijoje, Šilonių kaime. Pasiekiamos žvyrkeliu, už 2 km į šiaurės vakarus nuo kelio 143 Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys , prie Liepabrasčio gatvės. Civilinės kapinės užima 0,19 ha, Pirmojo pasaulinio karo rusų ir vokiečių karių kapai – 0,07 ha.^[1] Kapinėse palaidota žuvusių Lietuvos partizanų, politinių kalinių ir tremtinių iš Šilonių bei aplinkinių kaimų.

Palaidojimai redaguoti

Kapinėse palaidoti 1941 m. birželio 28 d. besitraukiančios rusų kariuomenės sušaudyti 4 gyventojai iš Buckūnų kaimo (Matačiūnai ir S. Žvirblis), taip pat ilgametis Zūbiškių mokyklos mokytojas Juozas Stalioraitis (1925-1997), buvęs Vietinės rinktinės savanoris, partizanas.

Kapinėse yra į Kultūros paveldo registrą įtrauktų kapaviečių:

Didžiosios Kovos Rinktinė rinktinės Jurgino būrio partizano Bernardo Žvirblio-Voverės (1914-1948) kapas.^[2]
Lietuvos partizanų bendri kapai, kuriuose palaidoti:^[3]
- Antanas Kinderevičius (1917-1945) – Didžiosios kovos rinktinės partizanas.
- Pranas Kinderevičius-Svėris, Medalikėlis (1921-1945) – Jurgino būrio partizanas.
- Bernardas Kinderevičius (1922-1998) – Jurgino būrio ryšininkas, suimtas 1946 m., kalėjęs Pečioros lageryje.
- Ignas Kinderevičius (1890-1971) – partizanų tėvas ir rėmėjas, 1948 m. ištremtas Krasnojarsko kraštą, į Lietuvą sugrįžęs 1958 m.
- Albinas Taparauskas-Špokas (1922-1946) – Didžiosios Kovos rinktinės, A rinktinės Uosio būrio, vėliau 1-ojo bataliono, 3-os Jurgino kuopos partizanas.
Didžiosios Kovos rinktinės, vėliau A rinktinės 2-o bataliono Perkūno kuopos vado pavaduotojo, Jurgino kuopos partizano Prano Dzeventlausko-Putino (1917-1947) kapas.^[4]
Didžiosios Kovos rinktinės Kariūno bataliono Kirvio, Perkūno būrio partizanų Jono Čiurinsko-Lašo (1922-1945) ir Vlado Verkausko-Paparčio (1922-1945) kapas.^[5]
Lietuvos partizano kapas.^[6] 1945 m. balandžio 1 d. Šilonyse grupei partizanų švenčiant šv. Velykas, vienas jų, slapyvardžiu ar vardu Leonas, eidamas prie Laukystos upės, netikėtai sutiko Žaslių stribą Praną Raudeliūną, kuris partizaną nušovė, o palaikus išniekino. Šilonių gyventojai paliktus palaikus be galvos palaidojo vietos kapinėse, pasodino ąžuoliuką, o Nepriklausomybės pradžioje supylė kapą ir pastatė kryžių. Žuvusiojo asmenybė likusi nenustatyta.
Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių kapai.^[7]. Palaidota apie 83 Vokietijos ir Rusijos imperijų karius, žuvusius Pirmajame pasauliniame kare. Stovi 29 standartiniai betoniniai kryželiai su įgilintų raidžių įrašais vokiečių kalba (kai kur sunkiai įskaitomi). Karių kapinės pažymėtos lankytino objekto rodykle Žaslių-Jonavos plente ties Surveliais (2 km).