Įšalas (arba pašalas) – žiemą įšalusio žemės paviršiaus sluoksnio būsena. Plotai, kur įšalas laikosi visus metus, vadinami amžinuoju įšalu.

Lietuvoje įšalas anksčiausiai susidaro šalies rytuose (vidutiniškai gruodžio 510 d.) ir palaipsniui plinta į vakarus, kur susidaro apie gruodžio 1520 d. Pavasarį įšalas anksčiausiai pradeda tirpti pietvakariuose (apie kovo 36 d.), o vėliausiai atitirpsta šiaurės rytuose (apie kovo 1316 d.). Vidutinis pašalo gylis Lietuvoje siekia 40–70 cm, kartais pasiekia nuo 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose iki 110–130 cm lengvuose.[1]

XXI a. pr. stojus šiltoms žiemoms būna metų, kad Lietuvoje pašalas susidaro tik sporadiškai arba nesusidaro visai.

Šaltiniai redaguoti

  1. Įšalas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 318