Chun Doo-hwan
Čion Duhanas 전두환, 全斗煥 | |
---|---|
Pietų Korėjos prezidentas | |
Gimė | 1931 m. sausio 18 d. Pietų Kiongsango provincija, Korėja |
Mirė | 2021 m. lapkričio 23 d. (90 metų) Seulas, Pietų Korėja |
Pilietybė | Korėjos Respublikos |
Sutuoktinis (-ė) | I Sundža (이순자) |
Religija | Budizmas |
Pietų Korėjos prezidentas | |
Ėjo pareigas | 1980 m. rugsėjo 1 d. – 1998 m. vasario 24 d. |
Ankstesnis | Čoi Kjūha |
Vėlesnis | No Tėu |
Partija | Demokratinė Teisingumo partija |
Vikiteka | Chun Doo-hwan |
Parašas | |
Čion Duhanas (kor. 전두환, 全斗煥; 1931 m. sausio 18 d. Pietų Kiongsango provincijoje, Korėjoje – 2021 m. lapkričio 23 d. Seule, Pietų Korėjoje[1]) – Pietų Korėjos politikas, buvęs šalies prezidentas, ėjęs pareigas 1980–1988 m.
Biografija
redaguotiČion Duhanas gimė mažame Pietų Kiongsango provincijos miestelyje, dabartinėje Pietų Korėjoje (tuo metu teritorija buvo valdoma Japonijos). 1951–1955 m. studijavo Korėjos Karo akademijoje. Ją pabaigęs tarnavo armijoje.
1961 m. palaikė Pak Čionghy įvykdytą perversmą. 1963–1967 m. buvo Pietų Korėjos žvalgybos personalo skyriaus vadovas. Vėliau užėmė įvairius postus armijoje, 1970 m. dalyvavo Vietnamo kare, 1978 m. gavo generolo majoro laipsnį.
Po Pak Čionghy mirties padėtis tapo nestabili, po šalį išplito dideli, daugiausiai studentų organizuojami protestai, kuriais reikalauta demokratijos atkūrimo. Situacija tapo labiausiai įtempta 1980-tųjų gegužės viduryje ir tuo pasinaudodamas Čion Duhanas aplink save sutelkė armijos lyderius ir paskelbęs nepaprastąją padėtį perėmė valdžią. Kariuomenė siekdama įvesti tvarką ėmė malšinti gyventojų demonstracijas, tačiau neretai naudojo brutalius metodus. Išskirtinai stiprūs civilių protestuotojų ir armijos susirėmimai įvyko Kvandžu sukilimo metu, per kurį žuvo keli šimtai žmonių.
Formaliai prezidentu Čion Duhanas buvo išrinktas 1980 m. rugpjūčio 27 d. ir spalį inicijavo naują Konstituciją, kuri asmeniui leido būti prezidentu vieną 7 metų kadenciją. Kaip ir Pak Čionghy, Čion Duhanas sutelkė valdžią savo ir jam patikimų žmonių rankose, įkūrė jį palaikiusią ir parlamente valdančiąja buvusią Demokratinę Teisingumo partiją. Jo prezidentavimo laikotarpis daugeliu aspektų laikomas autokratišku.
Septynerių metų kadencijai artėjant prie pabaigos buvo pradėtos derybos su opozicinėmis partijomis dėl būsimos konstitucijos ir šalies santvarkos. Abi pusės buvo už šalies demokratizaciją, tačiau nesutarė dėl prezidento rinkimų sistemos. 1987 m. balandį Čion Duhanas vienpusiškai nutraukė derybas ir pareiškė, jog prezidentas bus renkamas netiesioginiu būdu, parlamento. Tai sukėlė opozicijos ir gyventojų nepasitenkinimą, kuris birželio mėnesį peraugo į Birželio demokratinį judėjimą. Matydamas, jog situacija darosi sunkiai kontroliuojama, Čion Duhanas pritarė gyventojų reikalavimams. 1987 m. pabaigoje buvo pakeista Konstitucija ir įvyko visuotiniai rinkimai, kuriuos laimėjo Čen Duhvan Demokratinės Teisingumo partijos kandidatas No Tėu (노태우).
1993 m. Čion Duhanas ir po jo prezidentu buvęs No Tėu buvo apkaltinti korupcija ir prisidėjimu prie 1979 m. perversmo bei 1980 m. įvykdytų Kvandžu žudynių. 1996 m. teismas juos abu pripažino kaltais: Čion Duhanui paskirta mirties bausmė, vėliau pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos, o No Tėu nuteistas 22 metų laisvės atėmimu, kuri vėliau taip pat buvo sušvelninta iki 17 metų. 1997 m. gruodį tuometinis prezidentas Kim Jongsamas abiem asmenims suteikė amnestiją.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Choe Sang-Hun (2021-11-23). „Chun Doo-hwan, Ex-Military Dictator in South Korea, Dies at 90“. The New York Times (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-11-23.
- Andrew C. Nahm. Historical Dictionary of the Republic of Korea. Scarecrow Press, 2004.
- Adrian Buzo. The making of modern Korea. Routledge, 2007.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Čoi Kjūha |
Pietų Korėjos prezidentas 1980 m. rugsėjo 1 d. – 1988 m. vasario 24 d. |
Po to: No Tėu |