Čekai

(Nukreipta iš puslapio Čekai (tauta))
Čekai / Češi
Czh-3.jpg
Gyventojų skaičius 10,4 mln.
Populiacija šalyse Flag of the Czech Republic.svg Čekija: 9 246 000 (2007 m.)[1]

Flag of the United States.svg JAV: 1 462 000 [2]
Flag of Canada.svg Kanada: 98 090 (2006)
Flag of Italy.svg Italija: 80 000-90 000
Flag of the United Kingdom (3-5).svg Jungtinė Karalystė: 30 000–90 000
Flag of Germany.svg Vokietija: 20 000–50 000
Flag of Slovakia.svg Slovakija: 46 000
Flag of Argentina.svg Argentina: 38 000
Flag of Australia.svg Australija: 21 196[3]
Flag of Austria.svg Austrija: 20 000
Flag of Switzerland.svg Šveicarija: 20 000
Flag of Ukraine.svg Ukraina: 11 000
Flag of France (1794–1815, 1830–1974, 2020–present).svg Prancūzija: 10 731 (1990)
Flag of Croatia.svg Kroatija: 10 510 (2001)
Flag of Israel.svg Izraelis: 8000
Flag of Sweden.svg Švedija: 7175 (2001)
Flag of Ireland.svg Airija: 5278[4]
Flag of Spain.svg Ispanija: 5622 (2006)
Flag of Russia.svg Rusija: 5000–6000
Flag of Brazil.svg Brazilija: 5000

Kalba (-os) čekų kalba
Religijos katalikai
evangelikai liuteronai
čekų broliai
Giminingos etninės grupės lenkai, slovakai

Čekai (ček. češi) – Europos tauta, pagrindiniai Čekijos gyventojai.

ArealasKeisti

Pačioje Čekijoje gyvena apie 9 246 000 čekų, 2007 m.), taip pat jų gyvena Slovakijoje (apie 53 000 žm.) – JAV (apie 550 000 žm.), Kanadoje (apie 55 000 žm.), Vokietijoje (apie 27 000 žm.), Austrijoje ir kitur. Iš viso apie 10,4 mln. žmonių. Priklauso vakarų slavų arealui.

KultūraKeisti

Kalba čekų kalba. Tikinčiųjų dauguma katalikai, yra evangelikų liuteronų, čekų brolių. Pagrindiniai tradiciniai verslai: žemdirbystė (javai, cukriniai runkeliai, apyniai, daržovės), gyvulininkystė (galvijai, avys, ožkos, kiaulės, paukščiai), sodininkystė. Amatai: stiklo, keramikos, fajanso dirbinių gamyba, pynimas, siuvinėjimas. Garsėja čekų aludariai. XX a. pabaigoje dauguma čekų dirbo pramonės ir prekybos įmonėse, paslaugų sferoje, tarnautojais.

Išsiskiria tradicinė Moravijos istorinės srities kaimo kultūra. Išliko palyginti daug viduramžiais susikūrusių mažų miestų, turinčių iki 20 000 gyventojų. Iki XVIII a. kaime gyvenamieji namai buvo mediniai restiniai, virtuvės su duonkepe krosnimi ir kaminu. Dabartiniai tradiciniai kaimo trobesiai susideda iš trobos, virtuvės ir kamaros.

Šeima – mažoji. Ūkių žemė nedaloma, išlikęs majorato paprotys, tėvai ūkį perduoda vyriausiajam sūnui, kuris dalijasi su šeima pinigais ar dalimi derliaus. Garsėja vestuvių papročiais – vestuvinės kalbos spausdinamos jau nuo XVII a. Gausus folkloras – istorijos dainos ir padavimai, pasakos, baladės, dainos, šokiai – paplitusi čekų polka.

IstorijaKeisti

VI a.-VII a. slavų, daugiausia čekų, gentys asimiliavo dabartinės Čekijos teritorijoje gyvenusius keltus (bojus) ir germanus. Čekų tautai pradžią davė (Prahos) Čekijos kunigaikštystėje X a.-XI a. susiliejusios čekų ir moravų gentys. Nuo XIII a. plintanti vokiečių kultūra, nuo XVII a. pr. prievartinė germanizacija padarė didelę įtaką čekų dvasinės ir materialinės kultūros raidai. Čekų tautinė savimonė aktyviau pradėjo formuotis XVIII a. pab. – XIX a. pirmojoje pusėje.[5]

ŠaltiniaiKeisti

  1. CIA - The World Factbook - Czech Republic
  2. 2004 m. apžvalga
  3. 2006 m. gyventojų surašymas
  4. CSO - Statistics
  5. Čekai (tauta). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 273 psl.