Vejovis
Vejovis (lot. Vējovis) – požemio pasaulio dievas romėnų mitologijoje; Julijų giminės globėjas.[1] Kartais Vejovis buvo laikomas požemio pasaulio Jupiteriu.[1]

Festas teigė, kad dievavardis reiškia „mažasis Jupiteris“; pagal kitą interpretaciją, dievybės vardas reiškiąs „griaunantysis Jupiteris“, o pati dievybė tapatinama su Plutonu.[2]
Pasakojama, kad Romulas Romos mieste stovėjusią Vejovio šventyklą apjuosė siena; toje vietoje prieglobstį rasdavę persekiojamieji.[1] Šventykla stovėjo tarp Kapitolijaus ir Tarpėjos uolos.[2]
Vejovis vaizduotas kaip bebarzdis jaunuolis, jo rankose – strėlės, greta jo – ožka.[1]