Oenanthe aquatica
Vandeninė išnė (Oenanthe aquatica)
Vandeninė išnė (Oenanthe aquatica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Salieriniai
( Apiaceae)
Gentis: Išnė
( Oenanthe)
Rūšis: Vandeninė išnė
( Oenanthe aquatica)
Binomas
Oenanthe aquatica
(L.) Poir., 1798
Sinonimai
  • Oenanthe phellandrium Lam
  • Phellandrium aquaticum L.
  • Phellandrium divaricatum Gilib.

Vandeninė išnė (Oenanthe aquatica) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalas, priklausantis išnės (Oenanthe) genčiai.

Nuodingas visas augalas (tiek žalias, tiek džiovintas). Eterinis aliejus sukelia burnos ertmės, virškinamojo trakto gleivinių ir plaučių staigų uždegimą. Enantotoksinas veikia centrinę nervų sistemą ir kitus organus. Apsinuodijimo simptomai: skausmingi diegliai pilvo srityje, viduriavimas, vėliau centrinės nervų sistemos paralyžius. Nors gyvuliai išnės nemėgsta, tačiau yra atvejų, kai ja apsinuodijo arkliai, galvijai, avys, kiaulės.

Morfologija

redaguoti

Dvimetis 30–120 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, storas, tuščiaviduris, dažniausiai išsikerojęs.

 
Vandeninės išnės stiebas ir lapai

Lapai 2–3 kartus plunksniški. Pasinėrusių po vandeniu lapų lapeliai siūliški, o orinių – kiaušiniški, plunksniškai skiltėti; lapų skiltelės linijiškai lancetiškos arba lancetiškos. Skėčiai iš daugelio stipinų, išsidėstę ties lapais priešingoje stiebo pusėje. Skraistės nėra. Skraistelė daugialapė. Žiedynas – skėtis, o skėčius sudaro 8–15 stipinų. Žiedai balti. Taurelės danteliai gana ilgi, laibi, smailūs. Vainiklapių ir kuokelių po 5. Piestelė su 2 liemenėliais. Vaisiai pailgai elipsiški. Vaisiukų vidinė pusė iškila.

Žydi birželio – liepos mėn.

Augavietės

redaguoti

Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse, balose, pelkėse, grioviuose, dažniausiai dumblingose vietose, upeliuose, tvenkinių pakrantėse. Pievų, krantų ar pamiškių augalas. Tai apyretis augalas Lietuvoje. Paplitusi Europoje, Prieškaukazėje, Sibire, šiauriniuose Vidurinės Azijos rajonuose.

Cheminė sudėtis

redaguoti

Vaisiuose yra iki 2,5% eterinio aliejaus, kuris sudarytas iš 8% nuodingo β-felandreno, androlio, felandrolio aldehidų, alkoholių, be to, juose yra apie 20% aliejaus, iki 4% dervų (enantino), iki 3% vaškingų medžiagų, gutaperčios ir kt.

Panaudojimas

redaguoti

Naudojamas eterinio aliejaus gavyboje.

Literatūra

redaguoti
 
  • P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
  • V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.
  • J. Jaskonis, „Aromatiniai augalai“, Vilnius „Mokslas“ 1989 m.