Vaidulis

vaikščiojantis numirėlis, minimas lietuvių sakmėse, vaiduoklis

Vaidulis, Vaidulys – vaikščiojantis numirėlis, minimas lietuvių sakmėse (vaiduoklis).[1][2] Tikėta, kad vaiduliu tampa miręs nedorėlis, burtininkas, šventvagis.[1] Kai kada tvirtinama, esą vaidulis – į mirusiojo odą įsigavęs velnias.[1] Tikėta, kad vaidulį dažniausiai galima sutikti netoliese kapinių, jis kviečia imtis.[1]

Kryžiaus ženklas, švęstas vanduo apsiginti nuo vaidulio nepadeda.[1] Vaidulį galima įveikti, atkasus palaidotą žmogų, atskyrus jo galvą ir padėjus tarpukojyje.[1] Vien galvos nukirsti neužtenka, nes tuomet vaidulis, pasiėmęs galvą po pažastimi, vaikšto po kaimą ir ją svaidydamas nuveja puolančius šunis.[1] Pasitaiko, kad negelbsti ir galvos nukirtimas; tuomet lavono širdis perkalama kuolu iš drebulės arba šermukšnio.[1] Taip pat vaiduliui žalingas odos įdrėskimas.[1]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 G. Beresnevičius. Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. Aidai, 2001, 187 psl.
  2. Vaidulis. Mitologijos enciklopedija, II tomas. V., 1999. ISBN 5-415-01449-7, p. 298.