VHS

VHS (angl. Video Home System) – analoginio vaizdo formatas, sukurtas bendrovės „JVC“, ir 1976 m. pristatytas Japonijos rinkai.

Aštuntojo dešimtmečio laikotarpiu smarkiai populiarėjo video įrašų įrašymas į kasetes. Kiekviena video kasetes gaminanti kompanija bandė įsitvirtinti rinkoje. Tai privedė prie „video kasečių formatų karo“ pradžios. Pagrindiniai konkurentai buvo VHS ir „Sony“ Betamax, tačiau taip pat nežymią rinkos dalį turėjo ir „Philips“ bei „Grundig“ gaminamas Video 2000 formatas. Galiausiai VHS laimėjo karą, nors techniškai buvo prastesnė už Betamax.^[1] 1987 m. buvo išleista patobulinta versija – Super-VHS.

Vėliau pasirodė optinių diskų formatai, kurie gebėjo vaizduoti geresnės kokybės vaizdą. Vienas ankstesniųjų buvo, Laserdisc, kuris nebuvo populiarus, kita vertus, po jo sekęs DVD formatas susilaukė itin didelio pasisekimo ir 2000 m. visiškai išstūmė VHS formatą.^[2] Pasak „JVC“, 2002 m. pasaulyje parduota virš 900 mln. video produktų šiuo formatu.

Techniniai duomenys redaguoti

Fiziniai matmenys: 187 × 103 × 25 mm
Raiška: 240 linijų, 335 × 576 (PAL/SECAM) ar 335 × 480 (NTSC) pikselių; aukštos raiškos (HQ) – 250 linijų.
Nominalus kasetės greitis: 3,335 cm/s NTSC ir 2,339 cm/s PAL regionui
Įrašo trukmė: iki 6 val. (galimi ir ilgesni variantai). Labiausiai paplitęs kasetės variantas buvo iki 3 val. įrašo trukmės.
Magnetinės juostos ilgis:^[3] apie 430 metrų.
Signalo pralaidumas: apytiksliai 3 MHz video signalo pralaidumo ir 400 MHz chromatinio signalo pralaidumo.

Variacijos redaguoti

VHS-C (VHS Compact) – 30, 45 ar 60 min. sumažinta įrašo trukmės kasetėje versija. Pirmą kartą panaudota bendrovės „Panasonic“ delninėse video kamerose.
S-VHS (Super VHS) – padidinta raiška ir kokybė. Pristatyta 1987 m.
S-VHS-C – sumažinta talpa kaip ir VHS-C.
M-II-Format (M-Format) – profesionalus analoginis formatas su aukšta įrašymo kokybe, panašus į Betacam.
W-VHS – analoginio signalo formatas, skirtas raiškiosios televizijos (HDTV) įrašymui.
D-VHS (Digital VHS) – skaitmeninis formatas, skirtas SDTV ir HDTV skaitmeninės informacijos įrašymui. Kasetėje telpa iki 50 GB informacijos. Grotuvai suderinami ir su ankstesniais formatais.
D-9 – skaitmeninis formatas, kuris palaiko skaitmeninio garso ir vaizdo kokybę, vaizdo kokybe beveik prilygsta profesionaliam Digital Betacam formatui.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Vikiteka: VHS – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ Liebowitz, S.J. and Stephen E. Margolis. 1994 m. "Network Externality: An Uncommon Tragedy." Journal of Economic Perspectives 8(2): 147 psl. (angl.)
↑ „It's unreel: DVD rentals overtake videocassettes“. The Washington Times. Washington, D.C. 2003 m. birželio 20 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. birželio 2 d.. (angl.)
↑ Priklauso nuo įrašo trukmės

[Liebowitz-1] Liebowitz, S.J. and Stephen E. Margolis. 1994 m. "Network Externality: An Uncommon Tragedy." Journal of Economic Perspectives 8(2): 147 psl. (angl.)

[2] „It's unreel: DVD rentals overtake videocassettes“. The Washington Times. Washington, D.C. 2003 m. birželio 20 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. birželio 2 d.. (angl.)

[3] Priklauso nuo įrašo trukmės

[1]

[2]

[3]