Utrakvistai
Utrakvistai arba kalikstinai – nuosaiki Čekijos husitų atšaka, reikalavusi, kad tikintiesiems komunija būtų dalinama abiem pavidalais.[1] Iš čia šios religinės srovės pavadinimas (lot. sub utraque specie – „dviem pavidalais“).[1]
Utrakvistai siekė nuosaikių socialinių ir politinių Bažnyčios gyvenimo reformų, griežtai pasisakė už tai, kad būtų panaikinta pasaulietinė dvasininkų valdžia, Bažnyčios dvarai, įvesta pamokslų laisvė.[1] Didžiuma narių buvo miestiečiai, riteriai.[1] Utrakvistų santykiai su Katalikų bažnyčia buvo taikūs, užtat Bazelio susirinkimas 1433 m. juos paskelbė esant tikrais krikščionimis.[2] Utrakvistų priešininkai – radikalioji husitų atšaka taboritai.[1] 1434 m. utrakvistai su katalikų grupuote sudarė sutartį (Prahos kompaktus) ir drauge įveikė taboritus prie Lipanų.[1]
Galiausiai susiformavo atskira bažnyčia.[2] Po Baltojo kalno mūšio drauge su kitomis protestantiškomis religinėmis srovėmis 1620 m. Bohemijoje ji buvo uždrausta.[2]