Trostnos mūšis
| Trostnos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Pirmasis Algirdo žygis į Maskvą / Lietuvos – Maskvos karas | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 LDK  Tverės kunigaikštystė .jpg){kind=small} Smolensko kunigaikštystė
|
 Maskvos didžioji kunigaikštystė
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Algirdas Kęstutis Vasilijus Michailovičius Kašinskis Sviatoslavas Ivanovičius Smolenskis |
Dmitrijus Mininas Akinfas Fiodorovičius Šuba | ||||||
Trostnos mūšis – 1368 m. lapkričio 21 d. įvykęs karinis susidūrimas tarp Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenių.
Lietuvos valdovų Algirdo ir Kęstučio vadovaujamai kariuomenei, taip pat Tverės kunigaikščio Mykolo ir Smolensko kunigaikštystės pulkams žygiavusiems su keršto žygiu į Maskvą, ties Trostnos upeliu (greičiausiai į pietus nuo Maskvos) kelią pastojo paskubomis surinkta nedidelė Maskvos kariuomenė (sargybos pulkas), vadovaujama karvedžių Dmitrijaus Minino ir Akinfo Fiodorovičiaus Šubos.
Mūšyje jungtinės pajėgos, metraščių teigimu, „sumušė didžiojo kunigaikščio sargybos pulką, Maskvos šauktinius (rus. заставу) ir šalies kunigaikščius, valdovus ir bojarus. Tai įvyko rudenį per Pilypo pasninką, lapkričio 21-ąją dieną, antradienį per Švenčiausiosios Dievo Motinos apsireiškimą“.[1]
Abu Maskvos karvedžiai ir daugelis bajorų žuvo.[2][3]
Aleksandro Belo žodžiais tariant, „pergalė Trostnos mūšyje atvėrė Algirdui kelią į Maskvą, kurios 3 dienų apgultis vis dėlto buvo nesėkminga“.[4] Trostnos mūšis tapo pirmuoju, kuriame dalyvavo Vytautas Kęstutaitis.
Yra keletas nuomonių apie tai, kur Algirdo kariuomenė susitiko su Maskvos pulkais. Labiausiai paplitęs požiūris mūšio vietą lokalizuoja prie Trostenkos (Trostni) upės, įtekančios į Trostenkos (Trostianae, Trostna) ežerą.[5] Taip pat galima vietovė ieškotina ruože tarp Obalensko ir Tarutyno (prie Naro upės) Trostye (Trostie) kaimo prie Aložio upės ir bevardžių jos intakų[6] arba Trasnos upės žiotyse prie vadinamųjų Narskio tvenkinių.[7]
Šaltiniai redaguoti
- (LT) Baranauskas, Tomas. Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121).
- (BY) Белы, Алесь. Тросненская бітва 1368. Вялікае Княства Літоўскае: энцыклапедыя ў двух тамах. Т. 2. Мінск: Беларуская энцыклапедыя, 2006.
- (BY) Цемушаў, Віктар. Тросненская бітва і паўднёва-заходняя мяжа Вялікага Княства Маскоўскага ў 1368 г., Галоўная » 2006 Т.13 Сш. 2 »
- (RU) Русские летописи. Т. 6. Рязань, 2000.
- (RU) Рогожский летописец. Полное собрание русских летописей. Т. 15, вып. 1. Петроград, 1922.
- (RU) Хоруженко, Олег. Первая Литовщина в летописной статье 1368 г. Istorijos šaltinių tyrimai, 2009, t. 2
Išnašos redaguoti
- ↑ Русские летописи. Т. 6. p. 82-83. У некаторых летапісах даецца памылковая дата —21 снежня (РЛ. Т. 7. Рязань, 2000. С. 155; РЛ. Т. 8. С. 252).
- ↑ Рогожский летописец. Полное собрание русских летописей. Т. 15, вып. 1., p. 88-90.
- ↑ Хоруженко, Олег. Первая Литовщина в летописной статье 1368 г. Istorijos šaltinių tyrimai, 2009, t. 2, p. 33–41.
- ↑ Белы, Алесь. Тросненская бітва 1368. Вялікае Княства Літоўскае: энцыклапедыя ў двух тамах. Т. 2., 2006, с. 668.
- ↑ Карамзин H. M. История государства Российского: В 12 т. Т. V. Москва, 1993. С. 15, 228; Соловьев СМ. Сочинения. Кн. П. Т. 3-4. История России с древнейших времен. С. 381; Тихомиров M. H. Древняя Москва. XII–XV вв.; Средневековая Россия на международных путях. XIV–XV вв. Москва, 1992. С. 86.
- ↑ Месцазнаходжанне самой дарогі гл.: Большой всемирный настольный атлас Маркса. С.-Петербург, 1910. № 20. Л. 6., Тросце (Тростье) kaimo lokalizacija pagal: Военнотопографическая карта. Кулужская губерния. 1850. 3 версты в дюйме.Ряд 12. Лист 14.
- ↑ Aтлас Московской области. Масштаб 1:100 000. Москва, 2001. С. 71-72.