Triloka (skr. त्रिलोक = IAST: triloka – 'trys laukai, trys pasauliai') – senovės indų mitologijos kosmologinė sąvoka. Pasaulis regimas kaip sudarytas iš trijų erdvių, laukų (loka): dausų (svarga), žemės (bhūmi) ir požemio (patala).[1] Toks pasaulėvaizdis sutinkamas tiek budistinėje, tiek hinduistinėje mitologijoje, nors šiaip yra archetipinis.

Vedinėje kosmologijoje dažnesnė dvinarė visatos sandara – dangus ir žemė (dyaus-pṛthivī), nors sutinkama ir trilypė, kur trečiasis narys yra padangė, orų erdvė (antarikṣa).

Šaltiniai redaguoti

  1. Мифы народов мира. Трилока , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.