Thomas Hiärn
| Thomas Hiärn | |
|---|---|
| Gimė | 1638 m. Skvoricų k., Ingrija |
| Mirė | 1678 m. (~40 metų) Verdenas, Švedija |
| Veikla | poetas, istorikas |
Tomas Jernas (šved. Thomas Hiärn, taip pat Tomas Hjärne, Hiärne, Hiærne, Hjärn, Hiaern, 1638 m. Skvoricų kaimas, Ingrija – 1678 m. Verdeno ūkis, Švedija) – švediškai kalbėjęs Livonijos poetas ir istorikas.[1][2][3]
Biografija redaguoti
Apie T. Jerno gyvenimą žinoma nedaug. Baigęs mokyklą tapo Dorpato universiteto studentu. 1666 m. Ingrijoje tarnavo fiskalu (finansų ir teisėtvarkos pareigūnu), vėliau tapo ordino sekretoriumi Saremoje.[4]
T. Jernas yra pasireiškęs kaip poetas, tačiau daugiausia žinomas kaip istorikas. Jis nuodugniai tyrinėjo Baltijos kraštų istoriją, bet pats nespėjo nieko publikuoti. Jo septynių knygų veikalas „Ehst-, lyf- und lettlandische Geschichte“ („Estų, lyvių ir latvių istorija“) iki galo nebuvo išleistas iki 1835 m. (išspausdintas Karlo Napierskio leidinyje „Monumenta Livoniæ antiquæ“).[4] 1794 m. Mintaujoje pasirodęs leidimas laikomas neišlikusiu. Kūrinys reikšmingas Švedijos istorijai, ypač nuodugniai aprašomos XVI a. nuo rusų invazijos sunkiai nukentėjusios šalys.[5]
Rygos Riterių namų archyve saugoma T. Jerno kūrinių kolekcija apie Livonijos istoriją, o Meklenburgo Riterių namuose – apie Rygos arkivyskupų istoriją.[4]
Istorikai T. Jerną vadina estų Titu Livijumi, o švedų poetė Hedviga Nordenflicht (1718–1763) jį lygino su Ovidijumi. Vadinasi, net jos laikais T. Jerno eilės buvo žinomos.[5] Išskyrus vienintelį kūrinį „Lyckones säkreste Afvel“, rastą švedų knygų leidėjo Pero Hanselio kolekcijoje, T. Jerno poezijos darbų neišlikę arba jie tebėra neatpažinti tarp daugybės kitų to laikotarpio nežinomų autorių eilių.[5]
T. Jernas 1677 m. išvertė prancūzų rašytojo ir dramaturgo Ž. P. de la Sero „Pasvarstymus apie amžinybę“.[5]
Išnašos redaguoti
- ↑ Allgemeines Schriftsteller- und Gelehrtenlexikon der Provinzen Livland, Esthland und Kurland. Hrsg. von Johann Friedrich von Recke, Karl Eduard Napiersky. Bd. 3. Mitau : Steffenhagen und Sohn 1831, S. 293–294
- ↑ Nordisk familjebok 1909, v. 841
- ↑ Svenskt biografiskt handlexikon 1906, lk502
- ↑ 4,0 4,1 4,2 „Nordisk familjebok“. Suarchyvuota iš originalo 2019-08-01. Nuoroda tikrinta 2022-07-16.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 Svenskt biografiskt handlexikon, Nuoroda tikrinta 2022-07-16