Tenebrizmas (iš italų kalbos tenebroso − „tamsus“[1]) − tapybos technika, kai ypač ryškūs šviesotamsos (chiaroscuro) kontrastai naudojami pabrėžti emocinius, dramatinius, svarbiausius paveikslų elementus. Tenebrizmas paprastai siejamas su XVII a. karavadžistine daile. Vienas amžininkas Karavadžo (1571–1610) dailę apibūdino kaip vaizdą kambaryje, kurio visos sienos dažytos juodai, o šviesa patenka pro vieną langą.

Karavadžo „Kristaus suėmimas“

Išnašos redaguoti