Tūta
Tūta, tūtelė – artilerijos ar šaulio ginklo šovinio cilindro formos dalis, kurioje būna šovimo užtaisas (parakas su priedais) ir kapsulė.
Unitariniuose šoviniuose į tūtelę (tūtą) įstatoma kulka (sviedinys). Dvinarių ar trinarių artilerijos šovinių (šių šovinių sviediniai būna atskiri nuo tūtos) tūtos užkemšamos.
Šaulių ginklų šovinių tūtelės
redaguotiTūtelė – tai ritinio formos metalinis cilindras su plonasienėmis sienelėmis. Tūtelės paprastai būna žalvarinės, ypač skirtos daugkartiniam naudojimui, o vienkartinės gali būti ir aliumininės ar plieninės.
Lygiavamzdžių šautuvų tūtelės gali būti popierinės ar plastikinės su metaliniu dugneliu.
Atvirasis galas, kuriame įstatoma kulka, gali turėti siauresnį kaklelį (buteliškos tūtelės). Pereinamo skersmens vieta vadinasi petelis. Buteliškų tūtelių skersmuo gerokai didesnis už kulkos kalibrą.
Tūtelės dugne paprastai yra anga, į kurią įstatoma kapsulė. Kai kurių tipų šoviniai atskiros kapsulės gali neturėti, o padegimo užtaisas būna prie šovinio plonasienio dugno.
Pagal dugnelio sandarą šoviniai būna:
- su atbraila – jų dugnelis platesnis už pačią tūtelę ir sudaro atbrailą, už kurios užsikabina išmetiklio dantukas. Tokios tūtelės būdingos senųjų modelių šaulių ginklams – dėtuviniams šautuvams, kulkosvaidžiams ir pan.
- su grioveliu – dugnelio išorėje ištekintas žiedinis griovelis, už kurio krašto irgi užsikabina išmetiklio dantukas. Tai tobulesnė tūtelės forma, tokie šoviniai labiau tinka automatiniams ginklams, kurių šoviniai būna dėtuvėse.
-
Atbrailinis .303 kalibro šovinys (Antrojo pasaulinio karo laikai) -
Atbrailinis .357 Magnum šovinys -
Griovelinės pistoletų šovinių - .45ACP, .40 S&W, 9 mm Luger - tūtelės. -
.22 kalibro šovinys su tūtele be kapsulės -
Tūtelių gamybos pakopos -
Artilerijos šovinių tūtos
