Atverti pagrindinį meniu
Pasakų miške

Tėrvetės gamtos parkas (latv. Tērvetes dabas parks) − Tervetėje (Latvija), 1000 ha miško teritorijoje, esantis parkas. Tai ne tik žavus Latvijos rašytojos Anos Brigaderės muziejus po atviru dangumi, bet ir istoriškai svarbi žiemgalių gyventa teritorija.

Gamtos parko istorijaKeisti

1958 m. Tervetės eigulys Mikelis Kliavinis dabartinio Iršių sodo vietoje įrengė pirmus A. Brigaderei dedikuotus pėsčiųjų takus. 8-ojo dešimtmečio pradžioje skulptorius Krišjanis Kugra pastatė kelias A. Brigaderės pasakų veikėjų ąžuolo skulptūras. Nuo 2000 m. parką prižiūri AB „Latvijos valstybiniai miškai“.

Lankytinos parko vietosKeisti

  • Muziejus „Spridiši“ − A. Brigaderės kūrybos muziejus;
  • Tervetės istorijos muziejus;
  • Tervetės piliakalnis;
  • XIV a. Ordino pilies griuvėsiai;
  • Švedų kalnas (Šventasis kalnas);
  • Kalnamuižos bažnyčia;
  • Molio skardis;
  • Gulbių ežeras ir Tėrvetės upė;
  • A. Brigaderės pasakų vietos (Pasakų miškas ir Nykštukų miškas − medinių skulptūrų parkai, Anelės kalnas, Iršių sodas ir kt.).

Tervetės piliakalnisKeisti

 
rightTervetės piliakalnis

Tervetės piliakalnis yra dešiniajame Tervetės upelio krante. Kalva 19 metrų aukščio, viršuje suformuotos pilies ir pilies apylinkių įdubos. Piliakalnis datuojamas XIII a. Aplink piliakalnį iš vakarinės pusės buvo išsidėstęs maždaug 9,5 ha ploto senamiestis. XIII a. pradžioje vieną didžiausių įtvirtinimų Latvijos teritorijoje valdė žiemgalių kunigaikštis Viesturas, XIII a. antroje pusėje – Nameisis. 1272 m. Tervetę užėmė kryžiuočiai. Žiemgaliams teko septynerius metus taikstytis su kryžiuočių sąlygomis, kol galų gale valdant Namejs jie buvo išvaryti. Tervetės piliakalnis – vienas įspūdingiausių Vakarų Žiemgalos piliakalnių.

XIV a. Ordino pilies griuvėsiaiKeisti

1339 m. Livonijos ordinas Tervetėje pastatė mūrinę pilį, kurią žiemgaliai kartu su lietuviais sugriovė 1345 m. Vėliau pilis perstatyta pagal kuršo ir žiemgalijos kunigaikščių pageidavimus.

Švedų kalnas (Šventasis kalnas)Keisti

Šventasis kalnas – buvusi žiemgalių pagoniška šventvietė. 1285–1286 m. kryžiuočiai ant šio kalno pastatė pilį. Po žiemgalių antpuolio pilis neteko reikšmės ir vokiečiai ją išardė. Šiaurės karo metu ant šio kalno buvo įsikūrusi švedų karaliaus Karlo XII kariuomenė, nuo ko ir kilo Švedų kalno pavadinimas.

NuotraukosKeisti

NuorodosKeisti