Susivienijimas už Respubliką

Susivienijimas už Respubliką Rassemblement pour la République

Pirmininkas	Michèle Alliot-Marie
Įkūrėjas	Jacques Chirac
Įkurta	1976 m. gruodžio 5 d. (1976-12-05)
Panaikinta	2002 m. rugsėjo 21 d. (2002-09-21)
Pirmtakė	Demokratų sąjunga už Respubliką
Įpėdinė	Sąjunga už liaudies judėjimą
Politinė ideologija	Golizmas^[1] Konservatizmas^[2] Liberalus konservatizmas^[1] Respublikanizmas
Politinė pozicija	Centro dešinė^[1]
Tarptautinė narystė	Tarptautinė demokratų sąjunga
Europos narystė	Europos liaudies partija
Europos Parlamento grupė	EPD (1976–84)^[3] EDA (1984–95) UFE (1995–99) EPP-ED (1999–2002)
Partijos spalvos	Mėlyna, balta ir raudona

Susivienijimas už Respubliką (pranc. Rassemblement pour la République, RPR) – buvusi golistinė^[4]^[5]^[6]^[7] ir konservatyvi^[8]^[9]^[10]^[11] politinė partija Prancūzijoje. Kilusią iš Demokratų sąjungos už Respubliką (UDR), partiją 1976 m. įkūrė Žakas Širakas ir pristatė kaip golizmo politikos įpėdinę.^[12]^[13]

2002 m. rugsėjo 21 d. RPR buvo sujungta su „Prezidento daugumos sąjunga“ ir vėliau pervadinta į „Sąjunga už liaudies judėjimą“ (UMP).

Rinkimų rezultatai

Prezidento rinkimai

Rinkimai	Kandidatas	I turas			II turas			Rezultatas
Rinkimai	Kandidatas	Balsai	%	Vieta	Balsai	%	Vieta	Rezultatas
1981	Jacques Chirac	5 225 848	18,00	3	—			Pralaimėta
1988		6 063 514	19,94	2	14 218 970	45,98	2	Pralaimėta
1995		6 348 375	20,84	2	15 763 027	52,64	1	Laimėta
2002		5 665 855	19,88	1	25 537 956	82,21	1	Laimėta

Parlamento rinkimai

Rinkimai	Lyderis	I turas		II turas		Vietos	+/−	Poz.
Rinkimai	Lyderis	Balsai	%	Balsai	%	Vietos	+/−	Poz.
1978	Jacques Chirac	6 462 462	22,62	6 651 756	26,11	150 / 491	33	1
1981		5 231 269	20,81	4 174 302	22,35	85 / 491	65	2
1986		3 143 224	11,22	—		149 / 573	64	2
1988		4 687 047	19,19	4 688 493	23,09	126 / 577	23	3
1993		5 032 496	20,08	5 741 629	28,99	242 / 577	116	1
1997	Alain Juppé	3 983 257	15,65	5 714 354	22,46	139 / 577	103	2

Europos Parlamentas

Rinkimai	Pagr. kandidatas	Balsai	%	Vietos	+/−	Europos Parlamento grupė
1979	Jacques Chirac	3 301 980	16,31	15 / 81	–	Europos progresyvieji demokratai
1984	Simone Veil (UDF)	8 683 596	43,03	19 / 81	4	Europos demokratų aljansas
1989	Valéry Giscard d'Estaing (PR)	5 242 038	28,88	14 / 81	5	Europos demokratų aljansas
1994	Dominique Baudis (CDS)	4 985 574	25,58	14 / 87		Europos demokratų aljansas Sąjunga už Europą
1999	Nicolas Sarkozy	2 263 476	12,82	12 / 87	3	Europos liaudies partija – Europos demokratai

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Carol Diane St Louis (2011). Negotiating Change: Approaches to and the Distributional Implications of Social Welfare and Economic Reform. Stanford University. pp. 76, 105. STANFORD:RW793BX2256. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
↑ David S. Bell (4 October 2002). French Politics Today. Manchester University Press. p. 79. ISBN 978-0-7190-5876-9. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
↑ „Groupe Union pour l'Europe UPE“. Europe-politique.eu. Nuoroda tikrinta 2016-07-21.
↑ Katherine A. R. Opello (2006). Gender Quotas, Parity Reform, and Political Parties in France. Lexington Books. p. 2. ISBN 978-0-7391-1310-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
↑ Bronwyn Winter (2008). Hijab & the Republic: Uncovering the French Headscarf Debate. Syracuse University Press. p. 74. ISBN 978-0-8156-3174-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
↑ GERALD A. DORFMAN; PETER J. DUIGNAN (1 September 1991). POLITICS IN WEST EUROPE (2ND ED). Hoover Press. p. 63. ISBN 978-0-8179-9122-7. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
↑ R. F. Gorman; J. Hamilton; S. J. Hammond; E. Kalner; W. Phelan; G. G. Watson; Keith Mitchell (9 December 1992). AP Government & Politics (REA) – The Best Test Prep for the Advanced Placement. Research & Education Assoc. p. 102. ISBN 978-0-87891-884-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
↑ Gérard Prunier (1995). The Rwanda Crisis: History of a Genocide. C. Hurst. pp. 282–. ISBN 978-1-85065-372-1. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
↑ Terri E. Givens (10 October 2005). Voting Radical Right in Western Europe. Cambridge University Press. p. 105. ISBN 978-0-521-85134-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
↑ Rhodes Cook (2004). The Presidential Nominating Process: A Place for Us?. Rowman & Littlefield. p. 118. ISBN 978-0-7425-2594-8. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
↑ T. Banchoff (28 June 1999). Legitimacy and the European Union. Taylor & Francis. p. 127. ISBN 978-0-415-18188-4. Nuoroda tikrinta 26 August 2012.
↑ Piero Ignazi; Colette Ysmal (1998). The Organization of Political Parties in Southern Europe. Greenwood Publishing Group. p. 26. ISBN 978-0-275-95612-7. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
↑ Jody C. Baumgartner (2000). Modern Presidential Electioneering: An Organizational and Comparative Approach. Greenwood Publishing Group. p. 50. ISBN 978-0-275-96760-4. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

Šis su politologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[Louis2011-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Carol Diane St Louis (2011). Negotiating Change: Approaches to and the Distributional Implications of Social Welfare and Economic Reform. Stanford University. pp. 76, 105. STANFORD:RW793BX2256. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

[Bell2002-2] David S. Bell (4 October 2002). French Politics Today. Manchester University Press. p. 79. ISBN 978-0-7190-5876-9. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

[3] „Groupe Union pour l'Europe UPE“. Europe-politique.eu. Nuoroda tikrinta 2016-07-21.

[Opello2006-4] Katherine A. R. Opello (2006). Gender Quotas, Parity Reform, and Political Parties in France. Lexington Books. p. 2. ISBN 978-0-7391-1310-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

[Winter2008-5] Bronwyn Winter (2008). Hijab & the Republic: Uncovering the French Headscarf Debate. Syracuse University Press. p. 74. ISBN 978-0-8156-3174-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

[DORFMANDUIGNAN1991-6] GERALD A. DORFMAN; PETER J. DUIGNAN (1 September 1991). POLITICS IN WEST EUROPE (2ND ED). Hoover Press. p. 63. ISBN 978-0-8179-9122-7. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

[GormanHamilton1992-7] R. F. Gorman; J. Hamilton; S. J. Hammond; E. Kalner; W. Phelan; G. G. Watson; Keith Mitchell (9 December 1992). AP Government & Politics (REA) – The Best Test Prep for the Advanced Placement. Research & Education Assoc. p. 102. ISBN 978-0-87891-884-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

[Prunier1995-8] Gérard Prunier (1995). The Rwanda Crisis: History of a Genocide. C. Hurst. pp. 282–. ISBN 978-1-85065-372-1. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

[Givens2005-9] Terri E. Givens (10 October 2005). Voting Radical Right in Western Europe. Cambridge University Press. p. 105. ISBN 978-0-521-85134-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

[Cook2004-10] Rhodes Cook (2004). The Presidential Nominating Process: A Place for Us?. Rowman & Littlefield. p. 118. ISBN 978-0-7425-2594-8. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

[Banchoff1999-11] T. Banchoff (28 June 1999). Legitimacy and the European Union. Taylor & Francis. p. 127. ISBN 978-0-415-18188-4. Nuoroda tikrinta 26 August 2012.

[IgnaziYsmal1998-12] Piero Ignazi; Colette Ysmal (1998). The Organization of Political Parties in Southern Europe. Greenwood Publishing Group. p. 26. ISBN 978-0-275-95612-7. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

[Baumgartner2000-13] Jody C. Baumgartner (2000). Modern Presidential Electioneering: An Organizational and Comparative Approach. Greenwood Publishing Group. p. 50. ISBN 978-0-275-96760-4. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]