Susivienijimas už Respubliką

Susivienijimas už Respubliką
Rassemblement pour la République
PirmininkasMichèle Alliot-Marie
ĮkūrėjasJacques Chirac
Įkurta1976 m. gruodžio 5 d. (1976-12-05)
Panaikinta2002 m. rugsėjo 21 d. (2002-09-21)
PirmtakėDemokratų sąjunga už Respubliką
ĮpėdinėSąjunga už liaudies judėjimą
Politinė ideologijaGolizmas[1]
Konservatizmas[2]
Liberalus konservatizmas[1]
Respublikanizmas
Politinė pozicijaCentro dešinė[1]
Tarptautinė narystėTarptautinė demokratų sąjunga
Europos narystėEuropos liaudies partija
Europos Parlamento grupėEPD (1976–84)[3]
EDA (1984–95)
UFE (1995–99)
EPP-ED (1999–2002)
Partijos spalvos               Mėlyna, balta ir raudona

Susivienijimas už Respubliką (pranc. Rassemblement pour la République, RPR) – buvusi golistinė[4][5][6][7] ir konservatyvi[8][9][10][11] politinė partija Prancūzijoje. Kilusią iš Demokratų sąjungos už Respubliką (UDR), partiją 1976 m. įkūrė Žakas Širakas ir pristatė kaip golizmo politikos įpėdinę.[12][13]

2002 m. rugsėjo 21 d. RPR buvo sujungta su „Prezidento daugumos sąjunga“ ir vėliau pervadinta į „Sąjunga už liaudies judėjimą“ (UMP).

Rinkimų rezultataiKeisti

Prezidento rinkimaiKeisti

Rinkimai Kandidatas I turas II turas Rezultatas
Balsai % Vieta Balsai % Vieta
1981 Jacques Chirac 5 225 848 18,00 3
1988 Jacques Chirac 6 063 514 19,94 2 14 218 970 45,98 2 Pralaimėta
1995 Jacques Chirac 6 348 375 20,84 2 15 763 027 52,64 1 Laimėta
2002 Jacques Chirac 5 665 855 19,88 1 25 537 956 82,21 1 Laimėta

Parlamento rinkimaiKeisti

Rinkimai Lyderis I turas II turas Vietos +/− Poz.
Balsai % Balsai %
1978 Jacques Chirac 6 462 462 22,62 6 651 756 26,11
150 / 491
  33 1
1981 Jacques Chirac 5 231 269 20,81 4 174 302 22,35
85 / 491
  65 2
1986 Jacques Chirac 3 143 224 11,22
149 / 573
  64 2
1988 Jacques Chirac 4 687 047 19,19 4 688 493 23,09
126 / 577
  23 3
1993 Jacques Chirac 5 032 496 20,08 5 741 629 28,99
242 / 577
  116 1
1997 Alain Juppé 3 983 257 15,65 5 714 354 22,46
139 / 577
  103 2

Europos ParlamentasKeisti

Rinkimai Pagr. kandidatas Balsai % Vietos +/− Europos Parlamento grupė
1979 Jacques Chirac 3 301 980 16,31
15 / 81
Europos progresyvieji demokratai
1984 Simone Veil (UDF) 8 683 596 43,03
19 / 81
  4 Europos demokratų aljansas
1989 Valéry Giscard d'Estaing (PR) 5 242 038 28,88
14 / 81
  5 Europos demokratų aljansas
1994 Dominique Baudis (CDS) 4 985 574 25,58
14 / 87
  Europos demokratų aljansas

Sąjunga už Europą

1999 Nicolas Sarkozy 2 263 476 12,82
12 / 87
  3 Europos liaudies partija – Europos demokratai

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 Carol Diane St Louis (2011). Negotiating Change: Approaches to and the Distributional Implications of Social Welfare and Economic Reform. Stanford University. pp. 76,105. STANFORD:RW793BX2256. Nuoroda tikrinta 19 August 2012. 
  2. David S. Bell (4 October 2002). French Politics Today. Manchester University Press. p. 79. ISBN 978-0-7190-5876-9. Nuoroda tikrinta 19 August 2012. 
  3. „Groupe Union pour l'Europe UPE“. Europe-politique.eu. Nuoroda tikrinta 2016-07-21. 
  4. Katherine A. R. Opello (2006). Gender Quotas, Parity Reform, and Political Parties in France. Lexington Books. p. 2. ISBN 978-0-7391-1310-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012. 
  5. Bronwyn Winter (2008). Hijab & the Republic: Uncovering the French Headscarf Debate. Syracuse University Press. p. 74. ISBN 978-0-8156-3174-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012. 
  6. GERALD A. DORFMAN; PETER J. DUIGNAN (1 September 1991). POLITICS IN WEST EUROPE (2ND ED). Hoover Press. p. 63. ISBN 978-0-8179-9122-7. Nuoroda tikrinta 19 August 2012. 
  7. R. F. Gorman; J. Hamilton; S. J. Hammond; E. Kalner; W. Phelan; G. G. Watson; Keith Mitchell (9 December 1992). AP Government & Politics (REA) – The Best Test Prep for the Advanced Placement. Research & Education Assoc. p. 102. ISBN 978-0-87891-884-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012. 
  8. Gérard Prunier (1995). The Rwanda Crisis: History of a Genocide. C. Hurst. pp. 282–. ISBN 978-1-85065-372-1. Nuoroda tikrinta 19 August 2012. 
  9. Terri E. Givens (10 October 2005). Voting Radical Right in Western Europe. Cambridge University Press. p. 105. ISBN 978-0-521-85134-3. Nuoroda tikrinta 19 August 2012. 
  10. Rhodes Cook (2004). The Presidential Nominating Process: A Place for Us?. Rowman & Littlefield. p. 118. ISBN 978-0-7425-2594-8. Nuoroda tikrinta 19 August 2012. 
  11. T. Banchoff (28 June 1999). Legitimacy and the European Union. Taylor & Francis. p. 127. ISBN 978-0-415-18188-4. Nuoroda tikrinta 26 August 2012. 
  12. Piero Ignazi; Colette Ysmal (1998). The Organization of Political Parties in Southern Europe. Greenwood Publishing Group. p. 26. ISBN 978-0-275-95612-7. Nuoroda tikrinta 19 August 2012. 
  13. Jody C. Baumgartner (2000). Modern Presidential Electioneering: An Organizational and Comparative Approach. Greenwood Publishing Group. p. 50. ISBN 978-0-275-96760-4. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.