Sukčiavimas
Sukčiavimas - apgaule svetimo turto arba turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas.
Lietuva redaguoti
Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų (LR baudžiamasis kodeksas, 182 str. („Sukčiavimas“) 1 d., XXVIII skyrius „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“)[1].
Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų (LR BK 182 str. 2 d.).
Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu (LR BK 182 str. 3 d.).
Už LR BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Už LR BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.
Vokietija redaguoti
Vokietijos baudžiamasis kodeksas (StGB) numato laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų arba baudą. Sukčiavimo (vok. Betrug) veiką apibrėžia VFR BK 263 paragrafas (§ 263). Jį iš viso sudaro 7 dalys.