Kerešo kultūra
(Nukreipta iš puslapio Starčevo-Koroso kultūra)
Kerešo kultūra, dar vadinama Starčevo kultūra, Starčevo–Kerešo kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal radinių vietas. Išskirta 1920 m. pagal prie Kerešo upės aptiktus archeologinius radinius.
| Kerešo kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
| Dab. valstybės | Serbija, Rumunija, Bulgarija, Graikija | |||||
| Ist. regionas | rytų Balkanai | |||||
| Amžius | ankstyvasis neolitas | |||||
 | ||||||
Arealas redaguoti
Kerešo kultūra 6200–5200 m. pr. m. e. buvo paplitusi Balkanuose ir dabartinės Vengrijos šiaurės rytų dalyje: Kerešo upės slėnis (Vengrija), Sračevas (Serbija) ir Krišas (Rumunija). Nuo 1980 m. Kerešo upės baseine tiriamos kultūros gyvenvietės.[1] Tuo pačiu metu greta kultūros arealo (ar jai priskiriamos) egzistavo Karanovo kultūra, Gumelnicos kultūra, pre-Sesklo kultūra, Dudeščio kultūra. Jos gana anksti išsivystė kaip atskiros kultūros. Tiesiogine Kerešo kultūros palikuone buvo Vinčos kultūra.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kerešo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 626 psl.
Literatūra redaguoti
- Jakovljević, G. Arheološka topografija Bilogore, Bjelovarski zbornik ‘89, Bjelovar, 1989, pp 108–119
- Dimitrijević, S. Das Neolithikum in Syrmien, Slawonien und Nordwestkroatien – Einführung in den Stander Forschung, Archeologica Iugoslavica X, Belgrade, 1969, p 39-76 (45, 47)
- Dimitrijević, S. Sjeverna zona – Neolitik u centralnom i zapadnom dijelu sjeverne Jugoslavije, Praistorija jugoslavenskih zemalja II, Sarajevo, 1979, pp 229–360 (252–253)