Stalovičų valsčius
53°13′š. pl. 26°02′r. ilg. / 53.21°š. pl. 26.04°r. ilg.
| Stalovičų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Stalovičai |
 Rusijos imperija
| |
| Minsko gubernija | Naugarduko apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919) Brastos apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1939) |
Naugarduko apskritis (1919) Baranovičių apskritis (1919–1939) |
Stalovičų valsčius (rus. Стволовичская волость, lenk. gmina Stołowicze) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Stalovičai.
Istorija redaguoti
Valsčius įkurtas XIX a. Minsko gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo atiteko Lenkijai.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 11 681 | 816 kiemų [2] | 5 seniūnijos | 30 | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 156 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 61 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)