Kupranugario mūšis
| Pirmoji fitna | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kupranugario mūšis, XVI a. iliustracija | |||||||
| |||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Ali ibn Abu Talibas | Aiša bint Abu Bakr Zubairas ibn Avamas Talha ibn Ubaidula | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| ~12000–20000 | ~10000 | ||||||
Kupranugario mūšis – 656 m., Pirmojo arabų pilietinio karo metu tarp kalifo Ali pajėgų ir jo priešininkų, Basros apylinkėse Irake vykęs mūšis.
Mūšis kilo, kai kalifas Ali nenubaudė prieš tai valdžiusio kalifo Usmano, kuris buvo 656 m. nužudytas Medinoje, žudikų. Tuo nepatenkintieji, kuriems vadovavo Mahometo trečioji žmona Aiša bint Abu Bakr ir artimi bendražygiai Zubairas ibn Avamas ir Talha ibn Ubaidula, iš Hidžazo surengė žygį į Basrą, kur glaudėsi Usmano žudikai. Jie nugalėjo vietos Ali rėmėjų pasipriešinimą, miesto valdytojas pabėgo. Rasti Usmano žudikai buvo nužudyti. Ali surengė atsakomąjį žygį iš Kufos su 12000−20000 karių pajėgomis. Aiša su rėmėjais prieš juos surinko 30000 karių armiją, bet dauguma basriečių atsiliepė į Ali kvietimą ir pasitraukė, tokiu būdu karinį pranašumą įgijo Ali pajėgos.
Pasakojama, kad Ali pradėjo derybas su maištininkais, tačiau jo pajėgose buvę Usmano žudikai derybų nenorėjo, nes susitarus taikiai juos galėjo ištikti toks pat likimas kaip buvusius Basroje, tad jie surengė provokuojamą ataką. Talha ir Zubairas galvojo, kad Ali juos apgavo ir atsakė savo ataka. Tą patį apie juos pagalvojo Ali ir nurodė pulti visoms pajėgoms. Mūšyje sukilėliai pralaimėjo, Talha ir Zubairas žuvo. Aiša buvo paimta į nelaisvę, bet Ali ją pagerbė ir leido grįžti į Mediną bei skyrė išmokas pragyvenimui. Mūšis žinomas Kupranugario mūšio vardu dėl to, kad Aiša viduryje mūšio lauko sėdėjo ant kupranugario, nuo kurio ragino kovoms karius. Po mūšio Ali sustiprino savo valdžią Irake, įkūrė kalifato sostinę Kufoje ir po to patraukė su savo pajėgomis prieš sukilėlius Sirijoje.
Yra įvairių pasakojimų apie mūšį. Iškelta versija, kad kerštas Usmano žudikams buvo tik Zubairo ir Talhos pretekstas, o jų tikrasis tikslas buvo kalifo postas. Pasakota, kad Talha esą žuvo nuo išdavikiškai paleistos Marvano strėlės, o Zubairas esą pasitraukė iš mūšio negalėdamas matyti, kaip musulmonas žudo musulmoną, ir buvo nužudytas besimeldžiantis jį pasekusio Ali armijos kario.
Šaltiniai redaguoti
- Alexander Mikaberidze. Conflict and Conquest in the Islamic World: A Historical Encyclopedia. ABC-CLIO, 2011, Vol. 1, p. 200
- Sayyid Ali Ashgar Razwy. A Restatement of the History of Islam and Muslims, 2014