Kikujų kalba
Gĩkũyũ
KalbamaKenija
Kalbančiųjų skaičius6,6 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių?
KilmėNigerio-Kongo
 Atlanto-Kongo
  Benuės-Kongo
   bantodų
    pietų bantodų
     bantų
      šiaurės rytų bantų
       kikujų-kambų
        kikujų
Rašto sistemoslotynų
Kalbos kodai
ISO 639-1ki
ISO 639-2kik
ISO 639-3kik

Kikujų kalba (Gĩkũyũ) – kalba, priklausanti Nigerio-Kongo kalbų šeimai, Benuės-Kongo kalbų pošeimiui, bantų kalbų šakai. Vartojama kikujų tautybės žmonių, gyvenančių Rytų Afrikoje – pietų ir pietvakarių Kenijoje (tame tarpe Nairobio apylinkėse). Kalbančiųjų skaičius – 6,6 mln. žmonių (~22 % šalies gyventojų).

Wikipedia
Wikipedia
Vikipedija Kikujų kalba

Kikujų kalba agliutinacinė su fleksinėms kalboms būdingais elementais. Kalba toninė yra sudėtinga balsių sistema. Būdingi tarpdantiniai priebalsiai, priebalsių disimiliacija (veikia Dalio dėsnis). Daiktavardis skirstomas į semantines ir gramatines klases (žmonių, medžių, daugiskaitos, lokatyvo ir kt., iš viso 16 klasių), kurių formalus rodiklis – vienskiemenis priešdėlis (pvz., agĩkũyũ „kikujų tauta“, gĩkũyũ „kikujų kalba“). Daiktavardžio klasės derinamos su kitomis kalbos dalimis. Būdinga žodžių tvarka – veiksnys – tarinys – papildinys (SVO).

Yra 4 (arba 6) kikujų kalbos tarmės: Kirinjagos, Murangos, Njerio, Kiambu. Kirinjagos tarmė turi dvi patarmes – Ndia ir Gičugu.

Kikujų kalba yra viena iš regioninių Kenijos kalbų: ji dėstoma mokyklose, ja transliuojamos radijo laidos, leidžiama periodinė spauda.[1] Kikujų kalba išleista eseistikos, pasakų, poezijos. Žymiausias autorius – Ngũgĩ wa Thiong'o. Nuo XIX a. pab. užrašoma lotyniškais rašmenimis (abėcėlę sudaro šie ženklai: a b c d e g h i ĩ j k m n o r t u ũ w y).

Šaltiniai redaguoti

  1. Kikujų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

Nuorodos redaguoti