Kiekvienam savo
Šis straipsnis apie filmą. Apie lotynišką posakį skaitykite straipsnyje Suum cuique.
| Kiekvienam savo | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | A ciascuno il suo |
| Kilmės šalis |  Italija |
| Režisierius | Elio Petri |
| Scenaristas (-ai) | Jean Curtelin Elio Petri Ugo Pirro Leonardo Sciascia |
| Vaidina | Gian Maria Volonte Irene Papas Gabriele Ferzetti Laura Nucci |
| Metai | 1967 |
| Žanras | kriminalinis |
| Trukmė | 99 min. |
| Kalba | italų |
| IMDb įrašas | |
Kiekvienam savo (it. A ciascuno il suo) – 1967 m. Italijoje sukurtas kriminalinis filmas, Kanų kino festivalyje apdovanotas už geriausią scenarijų.
Turinys redaguoti
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Sicilija, 6-as praėjusio amžiaus dešimtmetis. Vietinis farmacininkas Arturo Mano pradeda gauti anoniminius grasinančius laiškus, kurių tekstas suklijuotas iš atskirų iškirptų raidžių. Jis neslėpdamas pasakoja apie tai savo artimiesiems ir draugams, tarp kurių profesorius Laurana, advokatas Roselo ir gydytojas Rosko.
Kartą Mano ir Rosko vyksta į medžioklę, kur juos abu nušauna 2 vyrai. Policija įsitikinusi, kad tai susiję su Mano gautais grasinimais, o Rosko žuvo kaip susidorojimo liudininkas. Numanomas nusikaltimo pretekstas yra kerštas, mat Mano turėjo nemažai meilužių, tarp kurių buvo ir ištekėjusių moterų, ir visai jaunų merginų. Dar po kurio laiko suimamas 16-metės Mano kambarinės tėvas ir 2 broliai, kurie apkaltinami įvykdę žmogžudystes.
Vis dėlto profesoriui Lauranai, kuris, nors ir augęs šiame miestelyje, o dabar gyvena Palerme, atrodo, kad tikroji auka yra Rosko, mat suimtieji yra mažai raštingi ir vargu ar galėjo tokiu būdu parašyti grasinančius laiškus, kurie tebuvo priedanga sukelti įtarimą kitam asmeniui. Be to, raidės buvo iškirptos iš Vatikano leidžiamo laikraščio „Observatore Romano“, kurį mieste prenumeruoja tik 2 žmonės. Jis pasidalina savo spėjimais su Rosko našle Luiza ir jos giminaičiu advokatu Roselo. Moteris, kuriai Laurana ima jausti seksualinę trauką, sutinka jam padėti, o advokatas apsiima ginti suimtuosius vyrus.
Laurana aplanko vieną iš laikraščio prenumeratorių, vietinės San Amo bažnyčios šventiką ir gauna progą įsitikinti, kad šio turimas numeris yra sveikas. Antruoju prenumeratoriumi pasirodo besąs Luizos ir Roselo dėdė, auginęs juos nuo vaikystės.
Palerme Laurana iš pažįstamo deputato sužino, prieš mirtį Rosko važiavo į Romą, norėdamas pranešti apie mieste vykdomą nelegalią veiklą, tačiau jokių vardų neminėjo. Aplankęs Rosko tėvą, aklą buvusį okulistą, Laurana gauna iš jo sūnaus dienoraštį, kuriame dėstomi rimti kaltinimai neįvardytam asmeniui, labai panašiam į Roselo. Tai patvirtina ir miestelio šventikas, jog Roselo yra įtakingas žmogus, turintis daug ir svarbių ryšių. Įsitikinęs, kad tai jis organizavo Rosko nužudymą, Laurana pasidalina įtarimais su Luiza, kuri prašo atiduoti jai vyro dienoraštį, tačiau profesorius nesutinka.
Roselo sužino apie Lauranos vykdomą tyrimą ir mėgina jį nuviliot į atokią vietą, tačiau šis, pajutęs gresiantį pavojų, pareiškia rašantis dienoraštį, kurį saugo Palerme, ir advokatas nusprendžia atsitraukti, atvirai pagrasinęs jam nesiartinti prie Luizos. Laurana važiuoja į Palermą, kur, pasislėpęs viešbutyje, surašo viską, ką jam pavyko išaiškinti bei paslepia popierius stoties saugojimo kameroje, neįtardamas, kad jį seka.
Dieną Laurana važiuoja su Luiza į atokią vietą pajūryje, kur mėgina ją iškvosti apie santykius su Roselo. Luiza prisipažįsta, kad jiedu buvo meilužiai ir ketino susituokti, tačiau negavo dėdės pritarimo ir buvo priversta ištekėti už Rosko, kurį nors ir gerbė, bet niekada nemylėjo. Suvaidinusi priepuolį, Luiza viena sėda į automobilį ir nuvažiuoja, o netrukus čia pasirodo Roselo su keliais banditais. Jie sumuša Lauraną, atima raktą nuo saugojimo kameros, o jį patį įmeta į seną pašiūrę kalno papėdėje ir ją susprogdina, sukeldami akmenų griūtį.
Filmas baigiasi didžiulėmis Luizos ir Roselo vestuvėmis.
Pagrindiniai aktoriai redaguoti
- Aktorius – vaidmuo
- Gian Maria Volonte – profesorius Paolo Laurana
- Irene Papas – Luiza Rosko
- Gabriele Ferzetti – advokatas Roselo
- Salvo Randone – profesorius Rosko
- Luigi Pistilli – Arturo Mano
- Laura Nucci – Rosko motina
- Mario Scaccia – San Amo šventikas
- Luciana Scalise – Rosina
- Leopoldo Trieste – deputatas
Apdovanojimai redaguoti
| Apdovanojimas | Kategorija | Asmuo | Rezultatas |
|---|---|---|---|
| Kanų kino festivalis | geriausias scenarijus | Elio Petri | Laimėjo |
| Auksinė palmės šakelė | Nominacija | ||
| Globo d'oro | geriausias aktorius | Gian Maria Volonte | Laimėjo |
| Nastro d‘Argento | geriausias režisierius | Elio Petri | Laimėjo |
| geriausias aktorius | Gian Maria Volonte | Laimėjo | |
| geriausias antrojo plano aktorius | Gabriele Ferzetti | Laimėjo | |
| geriausias scenarijus | Elio Petri Ugo Pirro |
Laimėjo |