Baranovičių sritis
Baranovičių sritis (rus. Барановичская область, blrs. Баранавіцкая вобласць) – Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos administracinis vienetas, gyvavęs 1940–1954 m. Administracinis centras – Baranovičiai. Sričiai priklausė kai kurios dabartinės Lietuvos teritorijos vietovės (dabartinė Kaniavos seniūnija).
| Baranovičių sritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
.svg) | ||||
| Valstybė |  Sovietų Sąjunga
| |||
| Respublika |  Baltarusijos TSR
| |||
| Administracinis centras | Baranovičiai | |||
| Apylinkės | 215 (1947) | |||
| Plotas | 13 700 km² (1947) | |||
Istorija redaguoti
Sritis sudaryta 1939 m. gruodžio 4 d. TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nurodymu Vakarų Baltarusijos teritorijoje, buvusios Naugarduko vaivadijos vietoje. Faktiškai įsteigta 1940 m. balandžio 4 d. užėmus Vakarų Baltarusiją.
1954 m. sritis panaikinta – jos teritorija padalinta Bresto, Gardino, Minsko ir Maladečinos sritims.[1]
Administracinis suskirstymas redaguoti
Iki 1940 m. skirstyta į 8 apskritis (pavietus): Baranovičių, Valažino, Lydos, Nesvyžiaus, Naugarduko, Slanimo, Stolpcų, Ščiutino.
1940–1944 m. skirstyta į 26 rajonus: Bycenio, Valeukos, Vosyliškių, Valažino, Varanavo, Haradziščos, Zietelos, Žaludko, Zelvos, Vijos, Ivenčiaus, Klecko, Kazlouščynos, Lydos, Liubčios, Liachavičų, Myriaus, Mastų, Nesvyžiaus, Naugarduko, Naujosios Myšos, Rodūnios, Slanimo, Stolpcų, Ščiutino, Jurotiškių. 1944 m. 9 rajonai perduoti Gardino sričiai, 3 – Maladečinos sričiai.
1947 m. srityje buvo 7 miestai, 8 miesto tipo gyvenvietės, 215 apylinkių.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Закон СССР от 26.04.1954 Об утверждении Указов Президиума Верховного Совета СССР
- ↑ Белорусская ССР. Административно-территориальное деление на 1 января 1947 года. – Минск: Государственное издательство БССР, 1947. – С. 17.