Miškinė mėta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Daugiametis 30-110 cm aukščio, turintis šliaužiantį [[Šakniastiebis|šakniastiebį]], keturkampįketurkampio skerspjūvio stiebą augalas. [[Lapas|Lapai]] bekočiai, 3-10 cm ilgio, tamsiai žalios spalvos, kiaušinio formos, lapų kraštai švelniai dantyti. Visas augalas gausiai apaugęs pilkais plaukeliais. [[Žiedynas|Žiedynai]] [[Stiebas|stiebo]] ir šakų viršūnėse, tankūs. Vainiklapiai rausvai violetiniai. [[Vaisius|Vaisiai]] elipsiški, taškuoti, rudi.

[[Vaistas|Vaistams]] vartojami lapai, nupjauti [[žydėjimas|žydėjimo]] metu ir išdžiovinti. Mėtos lapuose yra 1,27-1,78 % [[Eterinis aliejus|eterinio aliejaus]], cukraus, organinių rūgščių, saponinų, [[Karotinas|karotino]], [[Askorbinas|askorbino]] rūgšties, [[Rauginės medžiagos|rauginių]], [[Mineralas|mineralinių]] ir kitų medžiagų.

Lapų preparatai turi skausmą malšinančių ir antiseptinių savybių, augalo [[nuoviras|nuovirai]] malšina skrandžio ir [[dantų skausmas|dantų skausmus]], slopina [[spazmas|spazmus]], [pykinimas|pykinimą], skatina [[Tulžis|tulžies]] išsiskyrimą. Mėtos nuovirus geria persišaldžius ir [[gripas|gripuojant]], sunkiai [[kosulys|kosėjant]]. Taip pat augalo nuoviru dezinfekuojama burnos ertmė ir gerklė[[ryklė]]. Miškinės mėtos ištraukos vartojamos [[neurologija|neurologijoje]]. Sergant [[mažakraujystė|mažakraujyste]], patariama valgyti augalo lapų, turtingų [[vitaminas|vitaminais]], salotas.