Teisės sąvadas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Teisės sąvadas, teisės rinkinys''' (vok. ''Rechtsbuch'', teisiaknygė) - teisės [[teisės norma|normų]] (įstatymų, teisės aktų) [[teisės rinkinys|rinkinys]], išdėstytas viename dokumente ([[sąvadas]]), rašytinis [[teisės šaltinis]].
Teisės sąvadas sudaromas tvarkant teisę (teisės aktus), ją sisteminant ([[kodifikacija]]).
Nuo teisės rinkinio teisės sąvadas skiriasi savo oficialumu: privatūs rinkiniai nebuvo oficialūs dokumentai, jais remtasi kaip papildomais šaltiniais (jei apskritai teisės taikymo veikloje patekdavo į taikymo sritį). Jei teisės sąvadas turi įstatymo galią, jis vadinamas [[teisynas|teisynu]]; jei įstatymiškai privalomas teisynas yra sudarytas ne tik suvedant atskiras teisės normas į vieningą visumą, bet ir [[kodifikacija|sistematizuojant]] teisę, - [[kodeksas|
Pirmasis oficialus teisės sąvadas - imperatoriaus ''Flavius Justinianus'' potvarkių (įsakymų) rinkinys 529 m. ''Codex vetus'', kurį sudarė to meto 10 iškiliausių teisininkų komisija (nariai - Tribonianas, Theophilus ir kt.). Sudarius Kodeksą, 530 m. Justinianas pavedė teisininkui Tribonianui, įtraukiant dar 16 teisės žinovų, išrinkti taip pat ir tinkamą medžiagą iš to meto teisininkų raštų (veikalų). Taip atsirado '''[[Pandektos]]''' (arba Digestai), pažodžiui - visą (t.y. teisę) apimantis (rinkinys).
Teisės sąvadas kaip terminas (''corpus juris'') ir kaip rinkinio forma paplito nuo XII a., kai "teisės kūnas" (į vieningą visumą suvesti Rytų Romos imperatoriaus Justiniano įstatymai pradėti išsamiai tirti, be kurių, valdant imperatoriui, buvo surinkta ir kita teisės materija į keletą teisės rinkinių (pavadintų bendrai ''[[Corpus iuris civilis]]'').
Kitas vienas reikšmingiausių sąvadų - Kanonų teisės sąvadas (''[[Corpus iuris canonici]]), Romos katalikų bažnyčios teisynas, kurio ištakos siekia 1140 m. (''Nesuderinamų kanonų harmonija'' arba
[[image:Eike von Repgow Oldenburger Sachsenspiegel.jpg|thumb|220px|Raštininkas ''[[Eike von Repgow]]'', Oldenburgo saksų veidrodis]]
Vėlesni teisės sąvadai - privačiai sudarinėti [[paprotinė teisė|paprotinės]] teisės [[rinkinys|rinkiniai]], kuriuose Viduarmžiais bei ankstyvaisiais Naujaisiais laikais buvo užrašoma galiojanti - paprotinė, atitinkamo valdovo - teisė, teismų sprendimai.
eilutė 31 ⟶ 27:
Privačiai sudaryti teisės rinkiniai pradžioje neturėjo privalomosios (teisinės) galios, tačiau žymi dalis vėliau įgijo svarbą (pvz., [[Graciano dekretas]], [[Saksų veidrodis]]), bent jau fakultatyvinę reikšmę kaip pagalbiniai šaltiniai teisės taikymo ir administracinėje veikloje.
Modernieji teisės sąvadai - ištisi [[teisynai]], vėliau - sudėtingos struktūros teisės aktai ([[kodeksai]]), kuriuose išdėstyta susisteminta galiojanti teisė. Tokie teisės sąvadai nuo priėmimo momento įgijo įstatymo galią, jei juose nebuvo nurodyta kita įsigaliojimo
(Ypač vėlyvaisiais) Viduramžiais bei Naujaisiais laikais atsirado nemažai įvairių teisės sąvadų, vad. "teisės kūnų" (''Corpus Juris''), kuriuose buvo fiksuojama tam tikroje teritorije galiojanti arba nacionalinė teisė (pvz., vokiškai kalbančiose valstybėse kaip [[Austrija]], [[Vokietija]], [[Prūsija]]). "Teisės kūnais" taip pat vadinti ir sistematizuoti teisynai (kodeksai), kiti įstatymų rinkiniai. [[Rusija|Rusijoje]] galiojantys įstatymai buvo išleidžiami itin didelės apimties pavidalu (pvz., 1832 m. ''[[Rusijos imperijos įstatymų sąvadas]]'').
[[image:Sachsenspiegel die wahl des deutschen Königs.jpg|thumb|220px|Imperatoriaus rinkimai. Heidelbergo [[saksų veidrodis]]. Apie 1300 m.]]
Kiti ''Corpus Juris''
**Prūsijos žemės teisė, ''preußisches Landrecht'' (Berlin, 1750-1751, 2 Tle.)
**Prūsijos civilinio proceso kodeksas (teisenos kodeksas), ''Prozeßordnung'' (das. 1781, 4 Tle.)
eilutė 58 ⟶ 50:
* ''Corpus juris criminalis'', sudarė Kittler (Leipzig, 1834)
* ''Corpus juris Sueo-Gotorum antiqui'', sudarė C. J. ˆ[Carl Johan] Schlyter (Lund 1838-1877, 13 Bde.)
* ''Corpus juris civilis für das Deutsche Reich und Österreich'', sudarė R. Schröder (Bonn,
*[[Meyers]] Konversationslexikon. Verlag des Bibliographischen Instituts, Leipzig und Wien, Vierte Auflage, 1885-1892. Band 4 (von China bis Distanz). Seite 287: ''Corporale bis Corpus juris''.
| |||