Šiaurės Airija: Skirtumas tarp puslapio versijų

vietinisPavadinimas='''Northern Ireland''' <br> '''Tuaisceart Éireann'',škot.``Norlin Airlann``'|

Tai vėliau buvo pataisyta dvidešimt septintoje Airijos Konstitucijos pataisoje, kuri skelbė, jog "nepaisant jokių kitų Konstitucijos nuostatų", niekam negali būti automatiškai suteikiama teisė į Airijos pilietybę, nebent bent vienas iš to asmens tėvų buvo arba turėjo teisę į Airijos pilietybę. Vėlesni įstatymai (2004 m. Airijos tautybės ir pilietybės aktas) įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. ir supanašino Airijos ir Jungtinės Karalystės pilietybės įstatymus. Toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į smarkiai išaugusį emigrantų į Airiją skaičių, kurių vaikai automatiškai nuo gimimo įgaudavo airiųAirijos pilietybę.

Dažniausiai protestantai Šiaurės Airijoje laiko save britais, tuo tarpu katalikaidauguma katalikų yra linkę save identifikuoti Airijos pilietybėsairiais. Tai skelbia keli tyrimai ir apklausos, atliktos tarp 1971 ir 2006 metų.

Vis dėlto tai nenusako visų painių identitetų Šiaurės Airijoje, turint omenyje kad didelė dalis populiacijos save priskiria Alsterio, arba šiaurės airių tapatybėms.Pastaruoju metų dalis protestanų save vadina Alsterio škotais(Ulster scots). Be to, daug kas save pripažįsta priklausant kartu ir anglams ir airiams. 1999 metų apklausa parodė, jog 51% protestantų savęs visiškai nelaikė airiais, o 41%- tik "truputį" airiais.

Šiaurės Airijos kultūra yra unikali tuo, kad joje formavosi savitos tradicijos dėl katalikybės ir protestantizmo įtakos. Kasmet šalį aplankyti atvyksta turistai iš viso pasaulio norėdami pamatyti didelį kultūrinį palikimą. Šalis traukia [[kultūra|kultūros]] festivaliais, muzikinėmis ir meno tradicijomis, tradiciniais alaus barais (pabais); žinomas golfo ir žvejybos varžybomis. Nuo 1987 metų pabai(aludės) yra atviri lankytojams ir sekmadieniais.

Šiaurės Airijoje labiausiai kalbama šiomis kalbomis: [[anglų kalba|anglų]], [[airių kalba|airių]] ir Alsterio [[škotų kalba|škotų tarme]]. Dauguma [[gyventojai|gyventojų]] kalba angliškai,nedidelė dalis(katalikai) moka keltišką airių kalbą. Maža airiakalbių bendruomenė, gyvenanti daugiausia Belfaste ir Tirono grafystės pasienyje su Airija, siekia svaresnio airių kalbos stauso regione (šiuo metu ji oficiali tik „de jure“). Ši kalba kaimyninėje Airijos Respublikoje turi žymiai didesnę kalbančiųjų bendruomenę (ypač vakarinėje salos dalyje) ir oficialiosios kalbos statusą, kalba privalomai mokoma mokyklose ir yra rūpinamasi jos atgaivinimu. Airių kalbos entuiziastų darbas yra ryškus ir gan vieningas visoje saloje, pavyzdžiui, airių kalbos leidybos centru galima vadinti [[Trali]] miestą vakarinėje salos dalyje, o airiška žiniasklaida dirba [[Dublinas|Dubline]] ir [[Belfastas|Belfaste]]. Vietine škotų tarme(Ullans)kalba apie 30-100 tūkst. gyventojų.Jos atgaivinimu daugiausia rūpinasi protestantų bendruomenės atstovai;iš dalies tai atsakas į pretenzijas dėl airių kalbos statuso sustiprinimo.Pastaruoju metu,atvykus imigrantams iš naujų ES šalių,provincijoje vartojamos ir kitos kalbos(taip pat ir lietuvių).