Lietuvių katalikių moterų draugija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S rv |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
[[1907]] m. pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo metu nuspręsta įkurti bendrą Lietuvių moterų sąjungą. Deja, nepavykus katalikiškų ir liberalių pažiūrų moterims susitarti, [[1908]] m. [[Kaunas|Kaune]] įkurta atskira Lietuvių [[katalikai|katalikių]] moterų draugija (LKMD).
1908 m. [[kovo 21]] d. užregistruoti LKMD įstatai. Draugijos tikslu įvardinta „Suvienyti lietuves katalikes moteris bendram kultūriškai-visuomeniškam darbui dėl moterų apšvietimo, doros ir ekonomiškos jų gerovės pakėlimo; išrišti moterų klausimą pagal katalikų Bažnyčios mokslą”. [[Balandžio 26]] d. įvyko steigiamasis Draugijos susirinkimas. Į pirmąją valdybą išrinktos: E.Vaitkevičienė,
1908 m. LKMD įkūrė Mergaičių amatų ir namų ūkio vedimo mokyklą, kurioje iki [[1PK|karo]] išsilavinimą įgijo apie 200 merginų.
Eilutė 25:
Nė viena moteris nebuvo pakviesta į [[Vilnius|Vilniuje]] sušauktą lietuvių konferenciją, todėl ir išrinktoje [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Taryboje]] nebuvo nė vienos moters, to pasekoje nebuvo nei vienos moters parašo ir po [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Vasario 16 d. nepriklausomybės deklaracijos]]. Tokį valstybiniu lygiu moterų ignoravimą aktyvios moterys suprato kaip moterų pažeminimą. 1918 m. [[vasario 17]] d. Kaune vykusiame LKMD visuotiniame susirinkime pasakyta [[feminizmas|feministinių]] kalbų ir priimta rezoliucija, kurioje reikalauta, kad į Lietuvos Tarybą kooptavimo keliu būtų pakviestos ir moterys. Ši rezoliucija įteikta Lietuvos Tarybai.
1918 m. liepos mėn. vietoj sustabdytos „Lietuvaitės“ pradėjo eiti „Moterų balsas“ (redaktorė Zuzana Čalkytė), bet laikraštėlis nebuvo toks geras kaip prieš tai buvęs ir po kelių numerių iš vis nustojo ėjęs. [[1920]] m. pačioje pabaigoje pasirodė pirmasis mėnesinio laikraščio „Moteris“ numeris, kurio pirmieji numeriai buvo redaguojami Stefanijos Paliulytės-Ladigienės, vėliau – [[Magdalena Draugelytė-Galdikienė|Magdalenos Galdikienės]]. Šis laikraštis ėjo iki pat [[1940]] m.
Atgavus nepriklausomybę draugija sparčiai plėtėsi. Per 1919 m. draugijos skyrių skaičius Lietuvoje išaugo iki 39, o jau [[1922]] m. pabaigoje skyrių buvo virš 100. Tuo metu draugija turėjo virš 4000 narių, [[1926]] m. narių buvo apie 12 000, o [[1929]] m. – apie 18 000. Draugijos uždarymo išvakarėse 1940 m. narių skaičius siekė virš 40 000.
| |||