Anicetas Arminas: Skirtumas tarp puslapio versijų

A. Arminas pirmasis Vilniaus moksleivių rūmuose subūrė vaikų chorą, keletą metų vadovavo Vilniaus medicinos darbuotojų moterų chorui. Respublikinių mokytojų namų meno mėgėjų jėgomis [[1960]] pastatė[[Jurgis Karnavičius|J. Karnavičiaus]] operą „Gražina“. [[1970]] – [[1973]] vadovavo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriajam chorui „Tauras“. [[1974]] – [[1979]] vadovavo Buivydiškių žemės ūkio technikumo moksleivių ir darbuotojų mišriesiems chorams. Keletą metų buvo Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos mišriojo choro vadovas. [[1983]] – [[1988]] Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro vyr. chormeisteris. Parengė daugelio klasikinių operų chorines scenas, į operų spektaklius kviesdavosi vyrų choro „Varpas" geresnius dainininkus.

 

 

A. Arminas buvo respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, choro dirigavimo valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas arba narys. [[1977]], [[1980]] ir [[1985]] respublikinių dainų švenčių dirigentas, [[1978]] ir [[1983]] respublikinių moterų ir vyrų chorų sąskrydžių [[Šiauliai|Šiauliuose]] dirigentas, [[1968]] ir [[1981]] Baltijos studentų dainų švenčių „[[Gaudeamus]]-IV“ [[Vilnius|Vilniuje]] ir „[[Gaudeamus]]-VIII“ [[Ryga|Rygoje]] dirigentas, [[1990]] Lietuvos tautinės dainų šventės ir [[1941]] Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Kaunas|Kaune]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. Spaudoje paskelbė daug straipsnių, koncertų recenzijų, ypač mėgo rašyti kritikos straipsnius. Parašė ir išleido keletą brošiūrų chorų istorijos ir interpretacinio meno klausimais: „Lietuviškos choro literatūros užuomazgos ir raidos bruožai“ ([[1984]]), „Lietuviškų chorų ištakos“ ([[1988]]), „Kai kurios Tarybų Lietuvos chorų problemos“ ([[1989]]), „Iš chorvedybos dirigavimo praktikos“ ([[1991]]). Buvo nuvykęs į JAV, surinko žinių apie dainininką Stasį Baranauską ir išleido nedidelę knygelę ([[1996]]). Taip pat surinko duomenų ir apie kitus garsius lietuvių dainininkus. [[1998]] išleista A. Armino knyga „Lietuvių chorai tautinės savimonės ir muzikinės kultūros žadintojai". A. Arminas vienas pirmųjų [[Lietuva|Lietuvoje]] chorvedžių [[1969]] apgynė menotyros mokslų kandidato disertaciją. Harmonizavo ir aranžavo dainas chorams. [[1980]] jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.