|
'''Nesavastingumas''' (skr. ''anātman, pali anatta'') tai- terminas, apibūdinantis kiekvieną būtybę, kaip neturinčią savasties – nemirtigonemirtingo, vientiso ir nepriklausomo pagrindo, kuris būtų nekintantis ir amžinas. [[Pali]] budizmo raštai mini, kad visos gyvos būtybės susidaro iš penkių dalių vadinamų [[skandha|skandhomis]], kurie neturi savasties.
==Budistų požiūris==
Budistai užduotaužduoda klausimą: kaip gali egzistuoti kažkoks nekintantis esminis pagrindas, toks kaip [[atmanas]], jeigu kartu su Visata viskas nuolatos keičiasi? Toks klausimas iliustruoja budizmo požiūrį, pagal kurį nėra jokio [[ego]], super sielos, nemiringos šerdies, kuri būtų nekintanti ir nemirtinga, nes viskas nuolatos kinta ir priklauso nuo kitų sudaromųjų dalių.
[[atmanas]], jeigu kartu su visata viskas pastoviai keičiasi? Toks klausimas iliustruoja budizmo požiūrį pagal kurį nėra jokio ego, super sielos, nemiringos šerdies, kuri būtų nekintanti ir nemirtinga, nes viskas postoviai kinta ir priklauso nuo kitų sudaromųjų dalių.
==Theravados budizmas ir nesavastingumas==
Priešingai nuo [[Brahmanizmas|brahmaniškų]] teorijų, [[Buda|Budos]] įžvalga sako, kad nėra jokios prielaidos esminės sielos, amžinojo pagrindo, induizme vadinamo [[atmanas|atmanu]], egzistavimui. Buda detaliai dėstė priešingą požiurį, vadinamą "anatman": neegzistuoja jokia vidinė, tikra, esminė dvasinė asmenybė. Šis jo mokymas grįstas visuotiniu priežastingumu. Ir dėstomas ne nihilistiškai kalbant apie "nerealumą"„nerealumą“, bet aiškinant kodėl kalbama apie savastingumą ir kaip matyti jį pozityviai integruotą gyvenimiškosios patirties protinių-fizinių veiksnių priežastinio sąryšio visumoje. Patį priežastinį sąryšį Buda dėsto analizuodamas [[sąlygotoji kilmė|sąlygotąją kilmę]].
Štai kaip Buda sako [[Dhamapada|Dhamapadoje]] (XX sk. "Apie„Apie kelią"kelią“, 277-279):
::"Visa, kas sudaryta,– laikina... Visa, kas sudaryta, kelia skausmą... Visa kas sudaryta, neturi savasties; kas savo įžvalgos akimi tai suvokė, daugiau nebekentės. Štai kelias į tyrumą." (Cit. pagal lietuvišką ''Dhammapada'' leidimą, iš pali vertė A.Beinorius)
|
