Badavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Badavimas''' - tokia [[organizmas|organizmo]] būklė, kai negaunama maisto arba jo gaunama nepakankamai, arba negali jo įsisavinti. Badaujant ilgesnį laiką, suaktyvėja [[antinkstis|antinksčių]] [[hormonas|hormonų]] [[biosintezė]]. Jie padeda adaptuotis gyvybiškai svarbioms [[fermentas|fermentų]] sistemoms prie naujų sąlygų.
Badavimas gali būti fiziologinis ir patologinis. '''Fiziologinis''' badavimas pasitaiko kai kuriems [[gyvūnai|gyvūnams]] žiemos miego metu (pvz., [[ežys|ežiams]], [[meška|meškoms]]). '''Pataloginis badavimas''' gali būti visiškas, nevisiškas ir dalinis:
*''Visiškas badavimas'' - organizmas gauna tik [[vanduo|vandens]], o kai visai nieko negauna - absoliutus badavimas;
*''Nevisiškas badavimas'', arba ''pusbadžiavimas'' - organizmas gauna visas maisto medžiagas, tačiau nepakankami kalorijų. Jį gali sukelti blogos socialinės sąlygos, nedarbas, karas, o taip pat įvairios lėtinės ligos, ypač [[Category:virškinimo sistemos ligos|virškinimo sistemos]]. Toks badavimas gali trukti kelerius metus, organzimas prisitaiko prie naujų egzistavimo sąlygų. Tačiau tokio badavimo metu lėtai mažėja kūno masė, atsiranda [[audinys|audinių]] distrofiniai pakitimai ir [[žmogus]] miršta netekęs 40-50 proc. kūno masės. Tokiam badautojui sumažėja [[kraujas|kraujo]] plazmos [[baltymas|baltymų]] kiekis, atsiranda kacheksinė [[edema]], būna [[bradikardija]], [[anemija]], [[hitopotonija]], [[smegenų žievė|smegenų žievės]] jaudinimas, gali sutrikti psichika;
*''Dalinis badavimas'' - organizmas gauna nepakankamai vienos ar kelių maisto medžiagų ([[baltymas|baltymų]], [[angliavandenis|angliavandenių]], [[vitaminas|vitaminų]]), nors kalorijų kiekis normalus.
*[[Anoreksija]]
*[[Bulimija]]
| |||