Kliuni reformos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 54:
lazdos, simbolizuojančių dvasinę valdžią, juos įteikia popiežius, o imperatorius įteikia skeptrą, reiškiantį dalinį
vyskupų priklausymą nuo pasaulietinės valdžios.
 
Bažnyčia XI-XII a. buvo galingiausia ir įtakingiausia viduramžių jėga. Ji valdė didelius žemės plotus, turėjo kitokio
turto. Popiežiaus nurodymų klausė vyskupai, kunigai, vienuoliai, tikintieji. Vienuoliai tapdavo karalių auklėtojais,
mokytojais ir patarėjais. Popiežius Inocentas III (1198-1216) sakė, kad popiežiai pašaukti valdyti tautas ir valstybes. Taip ir buvo tikrovėje. Popiežiai karūnuodavo karalius. Susipykę su popiežiumi, valdovai dažniausiai pralaimėdavo. Popiežiui
nusileido ir jo viršenybę pripažino Prancūzijos, Anglijos karaliai, Vokietijos imperatoriai, nors pastarieji laikas nuo laiko vėl atsisakydavo tokio pripažinimo. Popiežių vasalais save pripažino Anglijos, Švedijos, Danijos karaliai. Popiežiaus valdos driekėsi visur, kur gyveno katalikai, nežiūrint valstybių sienų ar tautų. Katalikų bažnyčia, krikščionių tikėjimas, lotynų kalba vienijo tautiškai ir politiškai susiskaldžiusią Europą.
pašaukti valdyti tautas ir valstybes. Taip ir buvo tikrovėje. Popiežiai karūnuodavo
karalius. Susipykę su popiežiumi, valdovai dažniausiai pralaimėdavo. Popiežiui
nusileido ir jo viršenybę pripažino Prancūzijos, Anglijos karaliai, Vokietijos
imperatoriai, nors pastarieji laikas nuo lako vėl atsisakydavo tokio pripažinimo.
Popiežių vasalais save pripažino Anglijos, Švedijos, Danijos karaliai.
Popiežiaus valdos driekėsi visur, kur gyveno katalikai, nežiūrint valstybių
sienų ar tautų. Katalikų bažnyčia, krikščionių tikėjimas, lotynų kalba vienijo
tautiškai ir politiškai susiskaldžiusią Europą.
 
[[Category:Viduramžiai]]