Kriminologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: sk:Kriminológia |
|||
Eilutė 1:
'''Kriminologija''' – tarpdisciplininis [[mokslas]], kurį apima [[sociologija]], [[filosofija]], [[pedagogika]], [[psichologija]], [[etnologija]] ir [[teisė]]s mokslai [[teisėtyra]] (ypač [[baudžiamoji teisė]], teisinė statistika).
Kriminologija ("Kriminologija", red. prof. Bluvšteinas, 1994, Vilnius) - tai mokslas apie nusikalstamumą, jo priežastis, padarinius, prevenciją. Tyrinėjami ne tik patys nusikaltimai, bet ir juos darantys asmenys, jų psichinės, psichologinės savybės, socilainė aplinka ir kitos polinkį į nusikalstamumą nulėmusios savybės.
Nusikalstamumas - tai socilainis procesas, kurį sudaro visuma įstatymo baudžiamų veikų, padarytų tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį. Baudžiamasis įstatymas yra pagrindinis kriterijus, kuris leidžia atskirti nusikalstamas veikas nuo nenusikalstamų.
Nusikalstamumo bruožai:
1. Jis yra atsitiktinis reiškinys
2. Jam būdingi tam tikri dėsningumai
3. Nusikalstamo elgesio rūšys ir standartai nėra atskirų nusikaltėlių auka
Nusikalstamumas susideda iš dalių, elementų, kuriems būdinga tam tikra tarpusavio priklausomybė. Jis yra polistruktūrinis (turi daug struktūrų):
1. Erdvės-laiko struktūra
2. Veikų pavojingumo visuomenei laipsnis
3. Nusikalstamumo kėsinimosi objektas
4. Nusikaltėlio psichinis santykis su padaryta veika
5. Nusikaltėlio asmenybės požymiai
Nusikalstamumą visuomenėje galima skirstyti:
I. Registruotas - žinomas
II. Latentinis - nematomas, paslėptas
| |||