Juozas Kancleris: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Juozas Kancleris''' ('''Kanclerius, Kanclierius, Kancerius, Kancležis''') ([[1859]] m. [[lapkričio 3]] d. [[Igliauka|Iglaukoje]] – [[1936]] m. [[liepos 21]] d. [[Kalvarija|Kalvarijoje]]) – valstietis, [[knygnešys]].

Tėvai – valstiečiai. Kai Juozui Kancleriui buvo 3 m., mirė motina. Augo pas gimines Paulionius [[Santaka|Santakos]] k. ([[Kalvarija)|Santakoje]], ([[Marijampolės savivaldybėrajonas|Marijampolės raj.]].). Skaityti, rašyti išmoko pats jau grįžęs iš kariuomenės.

Paulionio svainis J. Barkauskas apie [[1887]] m. supažindino su knygnešiu [[Petras Mikolainis|Petru Mikolainiu]], kuris jo ūkyje [[Juodeliai|Juodelių k.Juodeliuose]] ([[Kalvarija]], [[Marijampolės savivaldybė|Marijampolės raj.]]) buvo įsirengęs knygų slėptuvę. Juozas J.Kancleris padėjo [[Petras Mikolainis|Petrui P.Mikolainiui]] platinti spaudą. [[1890]] m. dėl žandarų persekiojimų [[Petras Mikolainisžandaras|Petrui Mikolainiuižandarų]] persekiojimų P.Mikolainiui išvykus į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]], pradėjo pats gabenti spaudą iš [[Tilžė]]s. Dažniausiai nešdavo per sieną ties [[Slibinai|Slibinų k.Slibinuose]] (netoli [[Naumiestis|Naumiesčio]]) ir paslėpdavo [[Šūkliai|Šūklių k.Šūkliuose]] ([[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio r.raj]].) pas Jurgį Baliūną. Iš čia arkliais išvežiodavo spaudos platintojams.

Tapo knygnešiu profesionalu. Buvo nepaprastos valios, drąsos ir gabumų, pramintas [[Suvalkija|Suvalkijos]] knygnešių karaliumi. Turėjo daug bendradarbių – -knygnešių ir spaudos platintojų. Pas pažįstamus valstiečius buvo įsirengęs slėptuvių. Per metus vidutiniškai parsigabendavo apie 20 transportų (100-120100–120 panešamų ryšulių už 10 000 rb[[Rusijos rublis|rublių]]). Vienu kartu iš [[Tilžė]]s imdavo už 500 rb. Nešdavo įvairaus turinio spaudinius. Mėgo pasaulietinius. Parsigabeno ir išplatino [[Aušra (laikraštis)|“Aušros“„Aušros“]] likučius.

Pavyko iš [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] pargabenti ir spausdinimo mašinėlę, taip pat nemažai šrifto. Mašinėlė buvo nuvežta iki [[Dargužiai|DargužiuDargužių k.]], už [[Valkininkai|Valkininkų]], o toliau atsidūrė už [[Vilnius|Vilniaus]]. Lietuviška [[spauda]] aprūpindavo daugelį pietinės [[Suvalkija|Suvalkijos]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilnijos]] knygų platintojų, Vilniaus inteligentų. Nuveždavo už [[Nemunas|Nemuno]] į [[Gudakiemis|Gudakiemį]] ir [[Kaniūkai (reikšmės)|Kaniūkus]]. Spaudinius pats pristatydavo [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]], [[Adomas Grinevičius|Adomui Grinevičiui]], [[Kazys Grinius|Kaziui Griniui]], [[Stasys Matulaitis|Stasiui Matulaičiui]] ir kt.

[[Sietynas (organizacija)|“Sietyno“„Sietyno“ draugijoje]] buvo vienas pagrindinių knygnešių. Išaiškinus draugiją, buvo ieškomas žandarų, bet spėjo pasislėpti. Buvo ir [[Artojai (organizacija)|“Artojų“„Artojų“ draugijos]] narys.

[[1899]] m. lapkričio mėn. pasienio sargybinių sužeistas ir areštuotas, sugebėjo pabėgti. [[1901]] m. [[lapkričio 26]] d. sulaikytas prie [[Rumokai|Rumokų k.]] ([[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio rraj.]]). Per kratą rado drabužiuose paslėptus 25 spaudinius. Kardomasis areštas taikytas [[Vilkaviškis|Vilkaviškyje]], [[Marijampolė]]je, [[Kalvarija|Kalvarijoje]]. Nuo [[1901]] m. gegužės mėn. [[KalvarijaKalvarijos kalėjimas|Kalvarijos]] kalėjime]] ėmė vaidinti išprotėjusį. Išvežtas į Tvorkų psichiatrijos ligoninę netoli [[Varšuva|Varšuvos]]. Pripažintas nepagydomu ligoniu ir grąžintas į [[Suvalkai|Suvalkus]]. [[1902]] m. [[gegužės 1]] d. paleistas iš kalėjimo.

Dalyvavo [[1905-07 revoliucija|1905 m. revoliucijoje]], į Lietuvą gabeno revoliucinę spaudą ir ginklus. Nuo [[1931]] m. [[gruodžio 1]] d. paskirta 50 Lt knygnešio pensija. [[Kalvarija|Kalvarijoje]] iš valstybės gavo pusę gyvenamojo namo (Dariaus ir Girėno g. 92).

*Gyvenamasis namas [[Kalvarija|Kalvarijoje]], Dariaus ir Girėno g. 92, pažymėtas memorialine lenta, atidengta [[1987]] m. [[birželio 4]] d. (autorius [[Leonas Juozonis]]); .