'''Tauragės konvencija''' – pagal prancūzų – prūsųprancūzų–prūsų sutartį [[Prūsija|Prūsijos]] karalius [[Frydrichas Vilhelmas III]] turėjo sudaryti tris armijas, kurios saugotų [[1812]] m. prancūzų užgrobtus [[Rusija|Rusijos]] kraštus. Vienai iš tų armijų vadovavo generolas leitenantas [[Hansas Jorkas|Hansas Davidas Liudvikas fon Jorkas]] ([[Hansas Jorkas|''H. D. Liudvig von York]]''). Jam buvo pavesta saugoti [[Žemaitija|Žemaitiją]].
[[1812]] m. [[gruodžio 29]] dienąd. Jorkas davė įsakymą savo kariuomenei susirinkti jo būstinėje [[Tauragė]]je. Jis kariuomenei pasakė, jog prancūzų kariuomenė sunaikinta ir jie – [[prūsai]] – turi galimybę atkurti savo nepriklausomybę, jei susijungs su rusų kariuomene. Kitą dieną Jorkas kartu su rusų generolu [[Ivanas Dibičius|Ivanu Dibičiumi]] pasirašė [[konvencija|konvenciją]] dėl [[Neutralitetas|neutraliteto]]. Prūsai, vadovaujami Jorko, turėjo laikytis neutraliteto [[Klaipėda|Klaipėdos]]–[[Tilžė]]s ruože. Kai [[Napoleonas|Napoleonui]] buvo pranešta apie Tauragės konvenciją, jis pasakė: „Tai skaudžiausia, kas galėjo įvykti – ne tiek kariniu, kiek politiniu požiūriu.“
Kai [[Napoleonas|Napoleonui]] buvo pranešta apie [[Tauragė]]s konvenciją, jis pasakė:
Po šimto metų, toje vietoje kur stovėjo malūnas, buvo pastatytas paminklas. Jis buvo akmens [[kubas]] su 2 metrų briaunomis, iš tašyto pilko [[granitas|granito]] plokščių. [[Kubas]] pastatytas ant keturių [[žalvaris|žalvarinių]] rutulių, simbolizuojančių [[1812]] metųm. [[patranka|patrankos]] sviedinius.▼
- Tai skaudžiausia, kas galėjo įvykti – ne tiek kariniu, kiek politiniu požiūriu.
[[Kategorija:Lietuvos istorija]]
▲Po šimto metų, toje vietoje kur stovėjo malūnas, buvo pastatytas paminklas. Jis buvo akmens kubas su 2 metrų briaunomis, iš tašyto pilko granito plokščių. [[Kubas]] pastatytas ant keturių žalvarinių rutulių, simbolizuojančių [[1812]] metų patrankos sviedinius.
