16:00, 10 kovo 2007 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S wz prastinimas ← Prieš tai darytas keitimas		14:53, 22 rugsėjo 2007 versija taisyti anuliuoti Andrius.v (aptarimas \| indėlis) 9 533 keitimai papildymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Hologrammit.jpg\|thumb\|250px\|Holograma MIT muziejuje (JAV).]] '''Holografija''' (~~graikiškai ''~~{{gr\|holos''}} – visas, ''graphe'' – rašymas) – [[šviesa\|šviesos]] bangų struktūros užrašymo ir atkūrimo metodas, pagrįstas [[Koherentinės bangos\|koherentinių]] (vienodų bangos ilgių, dažnių ir pastovaus fazių skirtumo bangos) šviesos bangų [[difrakcija]] ir [[interferencija]]. Netiesiogiai holografiją galima vadinti [[trimatis\|trimate]] [[fotografija]]. Ši technika taip pat naudojama kaupti, atkurti ir apdoroti [[informacija]]i. Holografija įrašo ir atkuria visą informaciją apie objekto išsklaidytas šviesos bangas (sklidimo kryptį, [[amplitudė\|amplitudę]], [[fazė\|fazę]], [[bangos ilgis\|bangos ilgius]], [[poliarizacija\|poliarizaciją]]). Iš hologramos atkurtos šviesos bangos sukuria realaus daikto menamą vaizdą – matomas erdvinis objekto atvaizdas, arti ir toli esantys daiktai matomi vienodai ryškiai. Keičiant stebėjimo vietą galima stebėti įvairias objekto detales. Eilutė 21: == Holografijos principas == === Hologramos užrašymas === ~~Holograma gaunama fotografinėje plokštelėje įrašant interferencinius vaizdus, kurie susidaro susikirtus apšviečiamo objekto išsklaidytai šviesai su koherentine pamatine banga.~~ [[Vaizdas:Hologramos uzrasymas.png\|thumb\|left\|350px\|Hologramos užrašymo schema.]] Holograma gaunama fotografinėje plokštelėje įrašant interferencinius vaizdus, kurie susidaro susikirtus apšviečiamo objekto išsklaidytai šviesai su koherentine pamatine banga. [[Koherentiškumas\|Koherentinė]] [[lazeris\|lazerio]] šviesa išskaidoma į du pluoštus: pamatinį ir apšvietimo. Pastarasis pluoštas apšviečia objektą. Jei šių dviejų pluoštų – pamatinio ir objekto išsklaidyto – spinduliai išlieka koherentiški, jie gali [[interferencija\|interferuoti]]. Interferencija sukuria įvairaus intensyvumo juosteles, kurios užrašomos holografinėje plokštelėje. Šios juostelės plokštelėje suformuoja tam tikrą [[difrakcinė gardelė\|difrakcinę gardelę]], kuri ir vadinama ''holograma''. Šios užrašytos juostelės tiesiogiai nevaizduoja atitinkamų fotografuojamo objekto ar erdvės taškų (kai tuo tarpu įprastoje fotografijoje nuotraukoje užfiksuotas kiekvienas taškas vaizduoja vieną iš objekto atitinkamų taškų). Tiksliau pasakius, ir maža hologramos paviršiaus dalis turi pakankamai informacijos atkurti visam originaliam vaizdui. Tai įmanoma dėl to, jog užrašymo metu kiekvienas holografinės plokštelės taškas užfiksuoja informaciją apie visą vaizdą. Tuos taškus vaizdžiai galima laikyti akimis: holografinėje plokštelėje kiekviena akis mato visą fiksuojamą vaizdą. Vaizdas atgaminamas naudojant tą pačią pamatinę bangą, kuria apšviečiama holograma. Ši banga sukuria [[difrakcija\|difrakcines]] bangas, iš kurių viena yra užfiksuoto objekto išsklaidytos bangos kopija. Koncepcijos demonstravimui galima atpjauti mažą hologramos dalį. Žiūrint į ją iš to paties atstumo, kaip ir į visą hologramą, bus matoma mažiau vaizdo, tačiau visą vaizdą išvysti galima arba keičiant žiūrėjimo kampą (išlaikant vienodą atstumą), arba priėjus arčiau hologramos. Tai lyg mažas langelis name: vis viena gali pamatyti visą vaizdą lauke, tačiau esi priverstas būti arti to langelio. === Hologramos atkūrimas === [[Vaizdas:Hologramos_atkurimas.png\|thumb\|300px\|Vaizdo atkūrimo schema.]] Vaizdas atgaminamas naudojant tą pačią pamatinę bangą, kuria apšviečiama holograma. Kai objektas apšviečiamas šia banga, holografinėje plokštelėje užrašyta difrakcinė struktūra atkuria originalius nuo objekto sklidusius šviesos spindulius. Kadangi holografijos metu buvo užrašyti vaizdai iš skirtingų matymo taškų, kiekvieno žiūrovo [[žmogaus akis\|akys]] mato paveikslą šiek tiek skirtingu kampu, todėl jis atrodo trimatis. Žiūrovas gali keisti savo padėtį ir stebėti besisukantį (taip pat tolstantį, artėjantį ir pan.) objektą hologramoje taip pat, kaip ir tikrovėje. Atkurti vaizdą galima ir kitokio bangos ilgio nei buvo naudojama užrašant monochromatine šviesa. Tokiu atveju sukurto atvaizdo matmenys skiriasi nuo objekto matmenų, jis yra kitu atstumu nuo hologramos. === Medžiagos === Hologramų gamybai (ne reprodukcijai) dažniausiai naudojama [[fotografinė emulsija\|fotografinės emulsijos]], [[fotorezistas\|fotorezistai]], [[fotopolimeras\|fotopolimerai]], [[dichromuota želatina]] ir kt. == Holografijos taikymai == Holografija naudojama įvairiose srityse: nuo mokslo iki vaizduojamųjų menų. * '''[[Holografinė interferometrija]]''' – metodas, leidžiantis iš itin tiksliai atstatytos originalios bangos formos nustatyti labai mažas deformacijas, įvairius pokyčius. * '''[[Holografinė atmintis]]''' – technologija, leidžianti kaupti [[informacija\|informaciją]] [[kristalas\|kristaluose]] ir [[fotopolimeras\|fotopolimeruose]]. Taikoma kuriant holografinius diskus ([[Holographic Versatile Disc]]), [[HVC]], trimatį optinį informacijos saugojimą. * '''Vaizduojamoji holografija''' – hologramos naudojamos dailėje, reklamose, mokomiesiems tikslams, moksliniams tyrimams, [[intelektinė nuosavybė\|intelektinės nuosavybės]] apsaugai ir kt. == Skaitmeninė holografija == {{main\|Skaitmeninė holografija}} Skaitmeninė holografija – tai holografija, kai hologramos užrašomos naudojant [[CCD]] kameras ir kompiuterius. Kadangi vaizdai atkūriami taip pat komiuteriais, skaitmeninė holografija gali būti panaudota, pavyzdžiui, apskaičiuoti objekto paviršiaus ~~nelygumams~~nelygumus ar stebėti greitai kintančius procesus. == Šaltiniai == # Vaidutis Antanas Šalna. ''Optika''. Vilnius: Enciklopedija, 2004. 272 p. # U.Schnars, W.Jueptner. ''Digital Holography. Digital hologram recording, numerical reconstruction, and related techniques''. Springer, 2005. 164 p. {{commons\|Holography}} ~~{{optika-stub}}~~ [[Kategorija:Optika]]

Holografija: Skirtumas tarp puslapio versijų