Sociokultūrinė antropologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis kabučių taisymas |
Kategorija:Kultūrinė antropologija |
||
Eilutė 1:
'''Kultūrinė antropologija'''
Ši antropologijos šaka išvystė ir išpopuliarino „kultūrą“ kaip prasmingą mokslinę sąvoką. Antropologinė „kultūros“ sąvoka iš dalies atspindi reakciją į ankstesnį Vakarų pasaulio diskursą, besiremiantį [[opozicija]] tarp „[[kultūra|kultūros]]“ ir „[[gamta|gamtos]]“ („natūros“), pagal kurį tam tikri žmonės tebegyvena „gamtos būklėje“. [[antropologas|Antropologai]] teigia, kad kultūra yra „žmogaus prigimtis“ ir kad visi žmonės sugeba klasifikuoti [[patirtis|patirtį]], simboliškai šią patirtį užkoduoti ir tokias [[abstrakcija]]s perduoti kitiems.
Kadangi žmonės perima kultūrą mokydamiese, skirtingose vietose bei skirtingose aplinkybėse žmonės gali sukurti skirtingas kultūras. Antropologai taip pat pažymi, kad per kultūrą žmonės gali prisitaikyti prie savo aplinkos ne genetiniais būdais, todėl skirtingoje aplinkoje gyvenantys žmonės dažniausiai turės skirtingą kultūrą. ▼
▲Kadangi žmonės kultūrą perima
== Trumpa istorija ==▼
▲== Trumpa istorija ==
Šiuolaikinės sociokultūrinės antropologijos šaknys yra [[XIX amžius|XIX a.]] „[[etnologija|etnologijoje]]“, kuri užsiėmė žmonių visuomenių lyginamaisiais tyrimais. tokie mokslininkai kaip [[Edward Burnett Tylor|E.B. Tylor]] ir [[James Frazer|J.G. Frazer]] dirbo daugiausia su kitų – dažniausiai misionierių, tyrinėtojų ir kolonijų pareigūnų – surinkta medžiaga, todėl buvo vadinami „kabinetiniais antropologais“. Etnologai ypač domėjosi, kodėl skirtingose pasaulio vietose gyvenantys žmonės turi panašius tikėjimus ir religines praktikas. Šiuo klausimu XIX a. etnologai pasidalino į dvi mokyklas. Pasak vienos iš jų šalininkų, pvz., [[Grafton Elliot Smith]], skirtingos grupės panašių bruožų išmoko viena iš kitos, nors nebūtinai tiesiogiai, kultūriniai bruožai plito iš vienos vietos į kitą („kultūrinė difuzija“). Kiti etnologai teigė, kad skirtingos grupės galėjo panašius tikėjimus ir religines praktikas sukurti savarankiškai. Dalis tų, kurie teigė, jog panašūs kultūriniai bruožai sukuriami savarankiškai, pvz., [[Lewis Henry Morgan]], darė prielaidą, kad panašumai reiškia, jog skirtingos grupės praėjo tas pačias kultūrinės evoliucijos pakopas.
eilutė 16 ⟶ 17:
XX a. pradžioje sociokultūrinė antropologija [[Europa|Europoje]] ir JAV vystėsi skirtingomis kryptimis. Europos „socialinė antropologija“ dėmesį sutelkė į socialinio elgesio stebėjimą bei į „socialinę struktūrą“, t.y. koks yra santykis tarp [[Socialinis vaidmuo|socialinio vaidmens]] (pvz., vyro ir žmonos arba tėvų ir vaikų) ir socialinių [[Institucija|institucijų]] (pvz., [[religijos antropologija]], [[ekonominė antropologija]], [[politinė antropologija]]). Amerikos „kultūrinė antropologija“ dėmesį sutelkė į tai kaip žmonės reiškia požiūrį į save ir savo pasaulį, ypač [[simbolis|simbolinėmis]] formomis (pvz., [[menas]] ir [[mitas|mitai]]). Šiuo metu kultūrinės antropologijos mokslininkai remiasi abiem tradicijomis.
[[Kategorija:Kultūrinė antropologija| ]]
[[bs:Kulturalna antropologija]]
| |||