Rekrutų prievolė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Rekrutų''' prievolė – tarnybos armijoje prievolė, įvesta po [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimų, prie Rusijos prijungtose LDK žemėse.▼

Iš pradžių paimtiems į carinės Rusijos armiją reikėjo tarnauti 25 metus, nuo [[1834]] m. tarnybos laikas buvo sutrumpintas iki 20 metų, nuo [[1855]] m.- iki 12 metų. [[1874]] m. rekrutų prievolė buvo pakeista visuotine karine prievole. Rekrutai buvo renkami iš valstiečių kasmet lapkričio mėnesį, įprasta tvarka po 5-7 žmones nuo 1000 revizinių sielų. Karo ar nepaprastosiomis sąlygomis rekrutų buvo imama daugiau, tarkim nuo [[1846]] iki [[1855]] m. iš [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] rekrutais buvo paimta daugiau kaip 23 000 vyrų. Kurį vyrą atiduoti į rekrutus galutinai nuspręsdavo dvarininkas. Nuo [[1847]] metų visi rekrutinio amžiaus vyrai turėjo traukti burtus. Pirmiau traukdavo iš tų šeimų, kuriose būdavo trys ar daugiau vyrų, paskiausiai iš tų, kur šeimoje buvo tik vienas vyras. Surinkus pakankamą skaičių rekrutų pirmu ar antru traukimu, trečiąkart, t.y., iš šeimų su vienu vyru, burtų netraukdavo. Dažnai atrinktieji į rekrutus slapstėsi, juos reikėjo gaudyti.Rekrutų prievolė apskritai buvo viena iš sunkiausių prievolių, padidinusi valstiečių priespaudą po LDK žemių įjungimo į Rusiją ir tuo pačiu skatinusi išsivadavimo kovas, Lietuvos valstiečių dalyvavimą sukilimuose.▼